Keturių sostinės „Lietuvos“ kino teatro gynėjų, iš kurių bendrovė „Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei milijoną litų už stabdomus verslo planus, likimas paaiškės po keturių mėnesių - Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atidėjo bylos nagrinėjimą birželio mėnesiui.
Atsakovai sutiko su ieškovo nuomone, kad tam, jog galima būtų nagrinėti šią bylą toliau, reikia sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo susijusioje byloje. LVAT turi nuspręsti, ar patenkinti kino teatro gynėjų prašymą atnaujinti procesą, kuris pernai balandį baigėsi jų nesėkme - LVAT atmetė jų skundą dėl žemės sklypo detaliojo planavimo.
„Teismas toje nutartyje pasakė, kad visuomenei dalyvaujant priimant sprendimus netaikytina Orhuso konvencija apskritai. Kadangi konvencija yra pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja piliečių teisę dalyvauti priimant sprendimus, manome, kad ta nutartis nepagrįsta“, - po teismo posėdžio ketvirtadienį kalbėjo viena iš atsakovų - paveldo ekspertė Jūratė Markevičienė.
Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos (JTO EEK) Orhuso konvencija numato teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Lietuvoje ši konvencija galioja nuo 2002 metų, tačiau visuomenės atstovai kritikuoja valdžią ją neteisingai išvertus, dėl ko ji esą daugeliu atvejų pažeidžiama.
LVAT savo ruožtu kol kas nėra nurodęs datos, kada skelbs, ar atnaujinti susijusios bylos nagrinėjimą. Tai, pasak atsakovų, gali įvykti per keletą mėnesių. Tam, kad nebūtų vilkinama ši byla VAT, jie siūlė procesą apskritai stabdyti.
Tuo metu „Rojaus apartamentams“ teisme atstovavusi advokatė Reda Kurlavičienė nesutiko su siūlymu stabdyti bylą ir tikino, kad LVAT sprendimo bendrovei reikia kaip rašytinio įrodymo šioje byloje.
Pasak teisėjos Onos Gasiulytės, bylos atidėliojimas tampa „nebeleistinas“, ji užsiminė apie galimybę abiem pusėms susitaikyti.
Kino teatro pastato savininkas - „Rojaus apartamentai“ iš keturių neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistų siekia prisiteisti daugiau nei milijoną litų už stabdomus verslo planus. Atsakovai šioje byloje be J.Markevičienės yra muzikologas Tomas Bakučionis, kino režisierius Vytautas Damaševičius bei menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno laureatas Gediminas Urbonas.
Anksčiau „Rojaus apartamentai“ norėjo išsireikalauti daugiau nei pusę milijono litų, tačiau spalį jų reikalaujama suma perkopė milijoną litų.
Dėl „Lietuvos“ kino teatro visuomenė jau kelerius metus nesutaria su valdžia ir verslininkais.
Sausio pabaigoje bendrovė teisme patyrė pralaimėjimą - Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino grupės piliečių prašymą laikinai sustabdyti miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą, pagal kurį leista griauti kino teatrą, o sklypą užstatyti daugiabučiu su komercinėmis patalpomis.
Kino teatro pastato savininkai apskundė šį teismo sprendimą.
Pernai balandį kovotojai už kino teatrą pralaimėjo panašią bylą - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė jų skundą dėl žemės sklypo detaliojo planavimo.
Bendrovė „Rojaus apartamentai“ sklype rengiasi statyti daugiafunkcinį pastatą, kuriame turės įrengti kino centrą su 2 salėmis ir 25 metus jas išlaikyti.
„Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Tuometinė „Turto vystymo grupė“, priklausiusi „Vilniaus prekybos“ grupei, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. „Lietuvos“ kino teatro akcijų paketą. 2005 metais iš „Vilniaus prekybos“ pastatą įsigijo įmonė „Rojaus apartamentai“.
