Technologijų spartus vystymasis ir skvarba mūsų laikais įtakoja ir įvairių naujų nusikaltimo formų atsiradimą, neišvengiamai auga nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius, atsiranda naujos galimybės ir būdai vykdyti nusikaltimus. Pastaruoju metu kibernetiniai nusikaltimai tapo realybe, jų taikiniu ir auka gali tapti ne tik visuomenė, bet ir kiekvienas iš mūsų.
Reikia pastebėti, kad kibernetiniai nusikaltimai yra globalios prigimties, jie gali būti vykdomi bet kurioje pasaulio vietoje, nepaisant nusikaltėlio fizinės buvimo vietos. Tai apsunkina kibernetinių nusikaltimų tyrimą, įrodymų surinkimą, kaltės įrodymą teisme. Realybė tokia, kad šių nusikaltimų sudėtingumas auga, jie tampa labiau pelningi, apimtys ir padaroma žala didėja. Ir Lietuva šiame kontekste nėra išimtis.
Kai kurios ES šalys jau turi sukaupusios vertingų žinių ir kompetencijų kovoje su kibernetiniais nusikaltėliais. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas, gerosios praktikos ir žinių pasidalijimas galėtų padėti tiriant kibernetinius nusikaltimus nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Tačiau toks procesas neturėtų būti vienkartinis. Šiuo tikslu Europos Komisija skatina kibernetinių nusikaltimų tyrimų centrų plėtrą ir tinklaveiką ES mastu. Tokiuose centruose būtų kaupiama ir sisteminama informacija, mokslinių tyrimų rezultatai, kompetencijos, įrankiai, kuriamos naujos tyrimų programos, leidžiančios efektyviai kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.
„Lietuva, nors ir maža šalis, tačiau plačiai naudoja informacines technologijas, pvz., internetinę bankininkystę, elektroninį paštą, paskyras socialiniuose tinkluose, mokėjimo korteles. Daugelis iš mūsų esame registruoti vartotojai gaunant ar teikiant elektronines paslaugas ir esame pateikę daug savo asmens duomenų, kuriais gali pasinaudoti ir nusikaltėliai. Ir nors informacinės technologijos labai sparčiai keičiasi, tačiau nusikaltėliai taip pat yra išradingi ir sugalvoja vis naujų nusikaltimo schemų. Tuo tarpu Lietuva, turėdama ribotus išteklius (finansinius, specialistų, įrankių), nebespėja atnaujinti savo kompetencijų nustatant ir ištiriant šiuos kibernetinius nusikaltimus“, – pažymi Edmundas Piesarskas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris, ekspertas L3CE projekte.
Todėl geriausias būdas pasiekti esminio pagerėjimo kovoje su kibernetiniais nusikaltimais yra perimti pažengusių ES šalių žinias, metodus, įrankius ir paskleisti šią patirtį tarp Lietuvos specialistų. Europos Komisijos pastangomis, suvienijus Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų, viešojo sektoriaus ir verslo pajėgas, Lietuvoje buvo įkurtas Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras (L3CE).
L3CE turėtų tapti kompetencijų vartais kovoje su kibernetiniais nusikaltėliais Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione - centro turima informacija, metodikomis ir kitais įrankiais galėtų pasinaudoti Lietuvos ir užsienio teisėtvarkos atstovai. L3CE prisidėtų prie koordinuoto problemų sprendimo kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų srityse.
„Šiuo metu jau pradėtas kaupti ir nuolat atnaujinamas mokslinis potencialas. Tuo pačiu, poreikio išgryninimas bei konsolidavimas leistų tikslingai kurti ir adaptuoti reikalingas žinias, įrankius ir programas, kurios yra aktualios ir svarbios Lietuvos teisėtvarkos institucijoms. O tai yra viena iš svarbiausių Centro funkcijų, - pažymi E. Piesarskas.
Dalyvavimas Airijos Universiteto „University College Dublin Centre for Cybersecurity & Cybercrime Investigation (CCI)“ ir Prancūzijos Universiteto „Université de technologie de Troyes“ sukurto 2Centre tinklo veikloje įgalintų Lietuvos teisėtvarką per L3CE pasinaudoti kitose valstybėse sukaupta kompetencija, o Lietuvoje sukurtus įrankius, metodikas ir žinias centras galėtų skleisti ES mastu.
Kibernetinių nusikaltimų kompetencijų stiprinimas per L3CE papildo kitas nacionalines kibernetinio saugumo stiprinimo iniciatyvas Lietuvoje, tokias kaip Krašto apsaugos sistemoje veiksiantis Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris kovos su kibernetinėmis atakomis bei koordinuos kitų institucijų darbą.
