Jau netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai. Šiuolaikinės technologijos fiksuos ne tik greitį viršijančius vairuotojus, bet pagal valstybinius numerius atskirs ir kitus pažeidimus.
Vairuotojai neprasmuks be techninės apžiūros, draudimo. Taip pat bus ieškoma vogtų mašinų. Visgi daliai žmonių atrodo, kad toks kiekvieno automobilio stebėjimas yra totalus žmonių sekimas. Teisininkai priduria, kad kelių direkcijai derėtų pasirūpinti asmens duomenų apsauga, mat matuoklių informacija gali pasinaudoti ir piktavaliai.
Prieš mėnesį valstybinės reikšmės keliuose išjungti visi 139 stacionarūs greičio matuokliai. Tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol vairuotojai magistralėmis ar greitkeliais gali lakstyti lyg akis išdegę. Lietuvos automobilių kelių direkcija tikina, kad buvusieji matuokliai nebeefektyvūs, o ir jų buvimo vietas tautiečiai spėjo įsiminti, tad ruošiamasi skelbti konkursą dėl naujųjų įsigijimo – iš viso 70-ies. Ir planuojama, kad pastarieji turės kur kas daugiau funkcijų – fiksuotų ne tik viršytą greitį, bet gebėtų pagal automobilio valstybinius numerius patikrinti, ar automobilis techniškai tvarkingas, ar yra draudimas.
„Sistema užfiksuoja transporto priemonės numerį, tuomet tą numerį pateikiame draudikui biure. Jis mus informuoja, ar ta transporto priemonė tam momentui turi galiojantį draudimą. Jeigu ne, duomenys perduodami į nusižengimų registrą. Kitu atveju informacija yra ištrinama iš sistemos“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
Visgi kelių direkcijai paskelbus, kokios naujosios technologijos vairuotojus stebės keliuose, socialiniuose tinkluose pradėta būgštauti dėl perteklinio gyventojų stebėjimo ir sekimo. Esą šitaip renkant informaciją ir nuolat fiksuojant automobilių srautą, galimi pavojai.
Advokatas Stasys Drazdauskas tikina, kad institucijos privalo užtikrinti, jog matuoklius diegsiančios ir administruosiančios įmonės laikytųsi duomenų apsaugos taisyklių. Specialistas kelia klausimų, ar sistemoje bus išsaugomi visi vaizdo įrašai, ar tik pažeidusiųjų taisykles, kam tokia informacija bus prieinama. Taip pat ar kameros filmuos tik valstybinius numerius, ar ir automobilio vidų, vairuotoją ir keleivius.
„Jei tie duomenys būtų fiksuojami nuolat apie visus ilgą laiką ir būtų įrašomi, tai teoriškai kas nors gavęs, kad ir neteisėtą prieigą prie tų duomenų, pavyzdžiui, įsilaužęs į sistemas, turėtų galimybę pasižiūrėti, koks automobilis, kokioje konkrečioje vietoje kiek kartų buvo ir tuomet daryti kažkokias išvadas“, – kalbėjo advokatas Stasys Drazdauskas.
Jau netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai. Šiuolaikinės technologijos fiksuos ne tik greitį viršijančius vairuotojus, bet pagal valstybinius numerius atskirs ir kitus pažeidimus.
Vairuotojai neprasmuks be techninės apžiūros, draudimo. Taip pat bus ieškoma vogtų mašinų. Visgi daliai žmonių atrodo, kad toks kiekvieno automobilio stebėjimas yra totalus žmonių sekimas. Teisininkai priduria, kad kelių direkcijai derėtų pasirūpinti asmens duomenų apsauga, mat matuoklių informacija gali pasinaudoti ir piktavaliai.
Prieš mėnesį valstybinės reikšmės keliuose išjungti visi 139 stacionarūs greičio matuokliai. Tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol vairuotojai magistralėmis ar greitkeliais gali lakstyti lyg akis išdegę. Lietuvos automobilių kelių direkcija tikina, kad buvusieji matuokliai nebeefektyvūs, o ir jų buvimo vietas tautiečiai spėjo įsiminti, tad ruošiamasi skelbti konkursą dėl naujųjų įsigijimo – iš viso 70-ies. Ir planuojama, kad pastarieji turės kur kas daugiau funkcijų – fiksuotų ne tik viršytą greitį, bet gebėtų pagal automobilio valstybinius numerius patikrinti, ar automobilis techniškai tvarkingas, ar yra draudimas.
„Sistema užfiksuoja transporto priemonės numerį, tuomet tą numerį pateikiame draudikui biure. Jis mus informuoja, ar ta transporto priemonė tam momentui turi galiojantį draudimą. Jeigu ne, duomenys perduodami į nusižengimų registrą. Kitu atveju informacija yra ištrinama iš sistemos“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
Visgi kelių direkcijai paskelbus, kokios naujosios technologijos vairuotojus stebės keliuose, socialiniuose tinkluose pradėta būgštauti dėl perteklinio gyventojų stebėjimo ir sekimo. Esą šitaip renkant informaciją ir nuolat fiksuojant automobilių srautą, galimi pavojai.
Advokatas Stasys Drazdauskas tikina, kad institucijos privalo užtikrinti, jog matuoklius diegsiančios ir administruosiančios įmonės laikytųsi duomenų apsaugos taisyklių. Specialistas kelia klausimų, ar sistemoje bus išsaugomi visi vaizdo įrašai, ar tik pažeidusiųjų taisykles, kam tokia informacija bus prieinama. Taip pat ar kameros filmuos tik valstybinius numerius, ar ir automobilio vidų, vairuotoją ir keleivius.
„Jei tie duomenys būtų fiksuojami nuolat apie visus ilgą laiką ir būtų įrašomi, tai teoriškai kas nors gavęs, kad ir neteisėtą prieigą prie tų duomenų, pavyzdžiui, įsilaužęs į sistemas, turėtų galimybę pasižiūrėti, koks automobilis, kokioje konkrečioje vietoje kiek kartų buvo ir tuomet daryti kažkokias išvadas“, – kalbėjo advokatas Stasys Drazdauskas.
