Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės.
Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos.
Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, jos karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.
Daug tikinčiųjų per Žolinę atvyksta į Alytaus rajone Pivašiūnuose esančią bažnyčią, garsėjančią Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. Žolinės atlaidai čia tęsiasi aštuonias dienas.
Nors į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose atvyksta daug pėsčiomis keliaujančių piligrimų, daugelis žmonių čia atvažiuoja automobiliais. Tai kasmet kelia galvos skausmą vos 300 gyventojų turintį kaimelį prižiūrinčiai seniūnijai. Vienas pagrindinių iššūkių jai yra sukurti parkavimo vietas.
Kaip ir kasmet, aplink bažnyčią Pivašiūnuose turėtų įsikurti prekybininkai – namudininkai, gaminantys medžio dirbinius, papuošalus, religine atributiką, kosmetiką.
Dideli renginiai Žolinei paminėti vyks ir Krekenavoje, Pažaislyje, Rumšiškėse bei kituose miestuose.
Sinoptikai teigia, kad Lietuvoje antradienį bus šilta, tačiau didžiojoje šalies dalyje trumpai lis, o vietomis bus stipriai vėjuota.
Žolinė Lietuvoje yra nedarbo diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.
