Specialiųjų operacijų pajėgose (SOP) tarnavęs karys tikina, kad Afganistane lietuviai ne vien važinėja motociklais ir sodina medelius Goro provincijos žmonėms, ten vyksta kur kas žiauresni dalykai. Tačiau Lietuvos kariuomenės atstovai į Prancūzijos legioną išvykusio kario, kurį iš mūsų ginkluotojų pajėgų atleido už paslapčių atskleidimą, pasakojimus vadina melu.
Skambutis ir vizitas
Virginija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pirmą kartą į redakciją paskambino maždaug prieš du mėnesius. Tada „Valstiečių laikraštis“ publikavo straipsnį, kaip Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) švaistomasi pinigais, o eilinių karių algos tik nedaug lenkia skurdo ribą. Tuomet KAM apkaltino leidinį užsakomąja žurnalistika. Virginija iš karto įspėjo, kad jos telefono gali būti klausomasi. „Kodėl?“ – paklausiau. „Tiesiog nežinau. Neįsivaizduoju, kur galėtų būti mano sūnus ir ar jis dar tebėra gyvas, – sakė Virginija. – Jūs nežinote, kokią sistemą užkabinote. Batais, kurie skirti kariams vaikščioti po kalnus, vaikšto karininkai štabe, ir apie tai girdėjau iš pirmų lūpų.“ Atrodė, kad moteris per kelias minutes norėjo pasakyti viską, tarsi žurnalistas neišklausytų iki pabaigos. Gal todėl jos sakiniai pasirodė padriki. „Kariai negali kalbėti, nes jie priklausomi nuo sistemos, o aš jau nebeturiu, ką prarasti, nes praradau viską: sūnų, sveikatą“, – kalbėjo Virginija. Ji tikino, kad sūnus Robertas 2008–2009 metais tarnavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose. Joms priklauso ir „Aitvaro“ eskadronas.
Suabejojo, kieno interesus gina
Po dviejų mėnesių Virginija pati atvyko į redakciją. Nustebome. Pirmojo pokalbio akcentus ji beveik žodis žodin atkartojo. „Sistema sūnų faktiškai privertė išvykti iš Lietuvos. Ir nors jis teoriškai turėtų būti Prancūzijos legione (samdinių legionas), vis dėlto nežinau, ar jis dar gyvas“, – pasakojo Virginija. Ji dėstė dalykus, kuriais patikėti labai sunku, nors pokalbio metu moteris vartojo kariškus terminus, tikslius atskirų Afganistano geografi nių sričių pavadinimus. Beveik per vienus metus Virginija iš uždaro būdo sūnaus sužinojo detalių apie jo tarnybą SOP. „Kai Robertui užsiminiau, kad viską iškelsiu į viešumą, jis man pasakė: „Mama, tavimi vis tiek niekas nepatikės.“ Tik dabar susidėlioja paveikslas, ką jis darė Afganistane ir kuo pavirto, – prisiminė Virginija. – Noriu visiems jaunuoliams pasakyti, kad prieš eidami tarnauti labai gerai pagalvotų. Eidamas tarnauti jis tikėjosi drausmės, tvarkos, statuto. Juk priesaika mano sūnui buvo šventa, bet vieną kartą grįžęs iš misijos Afganistane jis prasitarė: „Mama, aš nežinau, kieno interesus ginu.“
Pirmoji išvyka į Kosovą
Aukšto ūgio ir tvirto sudėjimo Robertas profesinę karo tarnybą pasirinko 2008 m. liepą. Jį tikrino speciali komisija. Iki 2009 m. sausio Robertas baigė karinius mokymus Rukloje. „Prisimenu tą žiemą, kai paskutinę mokymų savaitę jis praleido miške spiginant 20 laipsnių šalčiui. Jį rengė kaip jūrų pėstininką artimos kovos subtilybių, jis turėjo gerus snaiperio duomenis. Sūnui net karininkai sakė, kad jis turi įgimtus sugebėjimus šaudyti“, – prisiminė Virginija. Po Ruklos jis prasitarė, kad yra pakviestas tarnauti SOP. „Staiga įvyko karjeros šuolis. Vasario 18-osios naktį jis išvyko į pirmąją komandiruotę. Tada jis kalbėjo, kad kelioms dienoms išvyks kažkur į Europą, o po penkių parų grįžęs prisipažino, kad dalyvavo karinėje operacijoje Kosove“, – pasakojo Virginija. SOP kariai esą buvo atskraidinti į kaimą, kuriame siautėjo nusikalstama grupuotė. Robertas pasakojo, kad akis į akį susidūrė su dvimetriniu serbu. „Jeigu maniškis grįžo, vadinasi, jis tą serbą nukovė“, – sakė Virginija.
Nuo visuomenės slėpė sužeistą karį ?
Per minėtą operaciją Robertas esą išgelbėjo sužeistą tarnybos draugą, nors apie šį incidentą KAM visuomenei nepranešė. Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai Tomas Balkus tikino, kad SOP kariai 2009 m. vasarį apskritai nedalyvavo jokioje karinėje operacijoje. „SOP eskadrono „Aitvaras“ kariai misijoje Kosove 2009 metais nedalyvavo“, – konstatavo jis. Jeigu taip, tuomet kam ruošėsi SOP kariai pratybose, apie kurias KAM informavo. „2009 m. vasario 11 d. baigėsi tris savaites trukusios Lietuvos kariuomenės SOP pratybos, kurių metu du SOP eskadronai „Aitvaras“ atliko skirtingas užduotis, – teigiama 2009 m. KAM pranešime spaudai. – Jų metu kariai ruošėsi misijai Afganistane ir prireikus atlikti taikos meto užduotis šalies viduje (...). Pratybų metu SOP kariai tobulino kovos su terorizmu taktiką.“ „Valstiečių laikraštis“ primena, kad Lietuvos kariuomenė kartą nuslėpė SOP kario sužeidimo faktą. 2008 m. lapkritį LNK televizija pranešė, kad spalį Afganistane nukentėjo SOP karys, tačiau incidentas nuo visuomenės buvo nuslėptas. Neofi cialiomis žiniomis, sužalotasis karys yra klaipėdietis. Jis iki šiol tarnavo slaptame antiteroristiniame karių povandenininkų dalinyje.
Užsiminė apie šešis žuvusius
„Iš Kosovo Robertas grįžo lengvai kontūzytas, – toliau pasakojo Virginija. – Tai pasireiškė tam tikrais epilepsijos požymiais. Kurį laiką jis nelaikė šlapimo ir apie savaitę reabilitavosi karių gydymo centre Palangoje.“ Vėliau misijų padaugėjo. „Jis ne mažiau kaip keturis kartus buvo Afganistane, – pokalbius su sūnumi prisiminė Virginija. – Iš jo paties lūpų girdėjau, kad jis buvo Pandžšero tarpeklyje ir Mahmudraki slėnyje. Ar jūs niekada nesusimąstėte, kodėl Afganistane žūva britai, amerikiečiai, danai, bet tik ne mes?“ Ji pasakojo, kad po vienos operacijų Robertas grįžo prislėgtas. „2009 m. vasarą Afganistane žuvo jo draugas, kurį jis išgelbėjo Kosove. Ferganos slėnyje įvyko SOP persigrupavimas, nes toje bazėje jie visada persirengdavo, nusiprausdavo, pasiimdavo žuvusiuosius ir uždažytais langais juos parsiveždavo namo“, – sakė Virginija. „Jūs norite pasakyti, kad Lietuvos SOP patyrė ne vieną auką? Kokį žuvusiųjų lietuvių Afganistane skaičių minėjo sūnus?“ – paklausėme. „Vienas sudegė šarvuotyje, keturi žvalgai iš devynių žuvo per jų išvadavimo operaciją, – vardijo Virginija. – Ir tas vienas jo draugas Vasilijus.“
Psichikos sutrikimai akivaizdūs
Moteris prisipažino neturinti įrodymų, kurie pagrįstų jos žodžius. „Gal jis tikrai išprotėjo, nes tos misijos nepraeidavo be pasekmių, – prisiminė Virginija. – Būnant namuose, kai pradėdavo šaudyti petardos, jis griūdavo po lova. Kai parvažiuodavo namo, pirmiausia jam rūpėdavo langas ir „ugnies taškai“. Sūnus ten buvo snaiperis smogikas. Reikėdavo ir tykodavo pasaloje. Pasak Virginijos, Roberto psichikos sutrikimai būdavo akivaizdūs. „Jį dažnai persekiodavo nukautųjų veidai, kuriuos jis matydavo pro optinį taikiklį paleisdamas kulką“, – sakė Virginija. „2009 m. rugpjūtį po Žolinių jis prasitarė: „Sakyk man, kokius Lietuvos interesus aš ginu.“ Jis pasakė, kad ten Afganistane yra amžinos skerdynės, kurios niekada nepasibaigs, – pasakojo Virginija. – Aš žinau, ką ten darė mano sūnus. Tų motinų ir tų užmuštų vaikų atžvilgiu, kas jis toks yra? Bet iš karto po to jis pridūrė, kad yra karys, kuris davė priesaiką.“
Beveik viską vadina melu
Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai T.Balkus prieš atsakydamas į „Valstiečių laikraščio“ klausimus parašė, kad „informacija apie SOP karius, dalyvaujančius Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistano pietuose, daugiausia yra susijusi su paslaptimi“. „Jūsų siųstuose klausimuose dauguma minimų faktų nėra vykę Lietuvos kariuomenėje, – tikino T.Balkus. – Kariai misijos Afganistano pietuose metu moko vietines pajėgas, vykdo specialiąją žvalgybą, sukilėlių identifi kavimo, sulaikymo ir neutralizavimo bei kitas aukšto intensyvumo kovines užduotis.“ Jis tikino, kad žinios apie Lietuvos aukas Afganistane „yra visiškas melas“.
Žmones klaidina sukilėliai
T.Balkus atsiuntė nuorodą, kurioje ISAF pajėgų vadas generolas Davidas H.Petraeusas dėkoja Lietuvos kariuomenės vadui generolui majorui Arvydui Pociui už lietuvių indėlį kare. „Paskutinis sūnaus pasakojimas buvo apie operaciją Pandžšero tarpeklyje, kur jie turėjo surasti vieną talibą, – prisiminė Virginija. – Sūnus kalbėjo apie įgaliojimų viršijimą, nes tuo metu kaip tik kilo triukšmas, kai amerikiečiai sušaudė degalus vagiančius civilius.“ Roberto teigimu, sukilėlių vadukai priešais save varydavo civilius gyventojus. „Jie naudojo žmones kaip gyvą skydą, tad akivaizdu, kad sunaikino ir vienus, ir kitus“, – pasakojo Virginija. Paklaustas, ar Lietuvos kariai nenusižengia žmoniškumui, Lietuvos kariuomenės atstovas T.Balkus tikino, kad nusižengimais „yra suinteresuoti Afganistano sukilėliai, o dalis jų skleidžiamos informacijos yra skirta visuomenei klaidinti“. Prarado kariuomenės pasitikėjimą Kodėl sūnus buvo priverstas palikti kariuomenę, Virginija neturi vienareikšmiško atsakymo. „Jis prasitarė, kad per misiją Afganistane aprėkė karininką viename pastatų, kuriame sūnus nukovė talibą, – pasakojo Virginija. – Sūnus pamatė, kad karininkas kažką paėmė iš gretimos patalpos, bet ką, nežinau.“ Virginijos teigimu, vėliau Robertas jau tarnyboje Lietuvoje du kartus buvo užtiktas vartojant alkoholį. „Sūnų išmetė iš tarnybos, o jį radau Klaipėdos nakvynės namuose, – kalbėjo Virginija. – Vėliau jis pasitraukė į Prancūzijos legioną, kur, kaip pats sakė, pateko tarp 100 atrinktų (iš 400 dalyvavusių atrankoje) legionierių.“ Nuo to laiko iš Roberto ji neturi jokių žinių. Klaipėdos nakvynės namų socialinė darbuotoja Gražina Savickienė „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad nakvynės namuose Robertas buvo apsistojęs apie tris savaites. „Tai atletiškai sudėtas, ramus, labai uždaras vaikinas, – sakė G.Savickienė. – Jis pasakojo, kad dalyvavo karinėse operacijose Afganistane.“ Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai T.Balkus aiškino, kad 2010 m. buvo atleistas tik vienas iš misijos Afganistane grįžęs SOP karys. „Jis buvo atleistas dėl to, kad prarado leidimą dirbti su informacija, susijusia su paslaptimi“, – teigė T.Balkus.
Ką veikiame Afganistane?
Praėjusią savaitę tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino dar vieną šūsnį slaptų dokumentų, tarp kurių buvo ir slapta JAV kariškių ataskaita. Joje fi gūruoja ir informacija apie Lietuvos kariuomenės SOP karius, veikiančius Afganistane. Kovinė operacija, per kurią lietuviams teko stoti į mūšį, vyko 2004 m. birželio 15 d. Tąsyk lietuviai ir JAV karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties padalinys su Afganistano sukilėliais kovojo apie 4 valandas į šiaurę nuo Kalato, kuris yra šalies pietuose. Iki šiol viešai buvo teigiama, kad SOP kariai, ypač „Aitvaro“ grupė, Afganistane tik važinėja motociklais, o afganų sukilėliai jų bijo it velnias kryžiaus. „Valstiečių laikraštis“ neabejoja Lietuvos karių profesionalumu, tačiau vis pasirodanti prieštaringa informacija visuomenę priverčia klausti: ką Lietuva veikia Afganistane, ar Goro provincijoje tik sodiname medelius ir atstatome mokyklas, ar radikaliai nusiteikę islamistai jau turi moralinę teisę atakuoti šalį, o gal jie mums dėkingi. „Valstiečių laikraštis“ primena ir 2007 m. Lenkijoje kilusį skandalą, kai dienraštis „Dziennik“ kaltino šalies gynybos ministeriją vedant dvejopą statistiką apie Irake nukentėjusius karius. Ofi cialiais duomenimis, Irake tada buvo sužeisti 55 lenkai, nors iš tikrųjų šis skaičius buvo triskart didesnis. Laikraštis rašė, kad, tiriant kai kurių lenkų karių Afganistane atsisakymą dalyvauti karinėse operacijose ir pareikštą norą grįžti į tėvynę, paaiškėjo, jog iš Irako savo noru sugrįžo daugiau negu 200 karių.
Tvirtina, kad žuvusių karių nėra
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Apie SOP misijas turime informaciją, nors Kosove šios pajėgos bent jau šiuo metu jokios misijos neatlieka. Apie SOP sudėtį ir operacijas mes neskelbiame. Šiuo atveju – tai Specialiųjų operacijų pajėgos, kurios vykdo užduotis specifi niuose regionuose. Viena vertus, niekam ne paslaptis, kad SOP šiuo metu veikia Kandaharo provincijoje. Kita vertus, siekiama, kad apie juos būtų žinoma kuo mažiau: jų pajėgumą ir ginkluotę. Priešingu atveju susidarytų pavojus patiems kariams. Nepasakysiu, kur jie konkrečiai yra, bet jie vykdo ISAF vadovybės užduotis. Kokios tos užduotys, mus informuoja Gynybos štabas. Apie žuvusius karius mes nesame informuoti, nes tokių tiesiog nėra.
Aukų skaičius gali būti įslaptintas
Vytautas Gapšys, Seimo narys
Neturiu jokios informacijos apie Specialiųjų operacijų pajėgas. Nežinau nei SOP specifi kos, nei kiek misijų jos atlieka. Apie jas tenka girdėti tik neformaliuose pokalbiuose, kad atskiros valstybės įvertina SOP karius už profesionalumą. Natūralu, kad SOP darbas yra įslaptintas. Tikiu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gauna išsamią informaciją. Aukų skaičius taip pat gali būti įslaptintas, bet apie tai turėtų nuspręsti NSGK ir KAM. Būtent jie sprendžia apie įslaptinimo lygį. Suprantama, jeigu aukų skaičius nuslepiamas, visa tai iškreipia informaciją apie misiją ir pavojų, nors man nėra tekę girdėti, kad kas nors iš SOP karių būtų žuvęs. KAM buvo pranešusi tik apie sužeistuosius.
Gediminas Stanišauskas
