Per 25-erius metus, 1996 – 2016 metų laikotarpiu Karinės oro pajėgos atliko 109 žvalgybinius skrydžius, išgelbėjo 354 žmones, atlikę 34 ligonių transportavimo ir 54 donorų organų skraidinimo operacijas.
Renginyje dalyvavusios Nacionalinio transplantacijos biuro atstovės sveikindamos Karines oro pajėgas įteikė išskirtinę dovaną – berniuko, kuriam buvo persodinta donoro širdis piešinį su palinkėjimu Karinėms oro pajėgoms. 2012 m. Karinių oro pajėgų sraigtasparniu buvo atskraidinta vaiko donoro širdis iš Latvijos. Alanas, kuriam ir buvo persodinta ši donoro širdis, sužinojęs, kad Karinės oro pajėgos mini 25-ąsias atkūrimo metines, nupiešė širdį, kaip padėkos ženklą už išgelbėtą gyvybę.
Karinių oro pajėgų Štabo viršininkas, laikinai vykdantis Karinių oro pajėgų vado funkcijas plk. Devis Martusevičius, sveikindamas Karinių oro pajėgų karius ir darbuotojus Karinių oro pajėgų 25-ųjų atkūrimo ir 98-ųjų Lietuvos karo aviacijos įkūrimo metinių proga pasidžiaugė Karinėse oro pajėgose dirbančiais kariais ir darbuotojais, jų atliktais darbais bei asmeninėmis savybėmis, Karinių oro pajėgų vystymusi ir tolimesniu augimu: „Karines oro pajėgas kūrė žmonės, savo nuoširdžiu darbu ir atsidavimu tarnybai. Džiaugiuosi šiandien matydamas kaip gerinama Aviacijos bazės infrastruktūra, netrukus bus pradėti eksploatuoti tolimo siekimo radarai. Iki 2020 m. turėtų pasiekti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos (NASAMS).“.
Sveikinimo žodį taip pat tarė Karinių oro pajėgų kapelionas dr. mjr. Virginijus Veilentas bei Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karė j. eil. Toma Rinkevičiūtė. Tai pirmoji mergina savanoriškumo principu pasirinkusi tarnybos vieta Oro gynybos batalioną, kuomet 2015 m. buvo sugrąžinta Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba „Tarnybos vieta pasirinkau Oro gynybos batalioną, kadangi tai išskirtinis savo funkcijomis karinis vienetas. Pasirinkau savanorišką tarnybą, nes labai norėjau prisidėti prie krašto saugumo stiprinimo, manau tai kiekvieno žmogaus pareigą – nelaukti kol tave apgins, bet ir pačiam prie to prisidėti“.
Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Tais pačiais metais kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Iki sovietinės okupacijos, trukusios pusę amžiaus, Karo aviacija augo savo kariniais pajėgumais, iškiliomis asmenybėmis. Atgavus Nepriklausomybę 1992 m. sausio 2 d. įkūrus Aviacijos tarnybą, pastaroji 1993 m. kovo 1 d. buvo reorganizuota į Karines oro pajėgas.
Karinių oro pajėgų paskirtis – Lietuvos oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba, parama Sausumos, Jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo darbai, medicininė evakuacija orlaiviais, bei krovinių ir žmonių transportavimas. Taip pat teikia paramą Oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Karinių oro pajėgų struktūriniai vienetai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Kaune įsikūręs Karinių oro pajėgų Štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Aviacijos bazė ir Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas Radviliškyje.
