Lietuvos laisvės atėmimo vietose šiuo metu kali 268 ŽIV užsikrėtę asmenys, tačiau kalėjimai purtosi šios infekcijos židinio vardo.
"Visuomenė neturėtų laikyti laisvės atėmimo vietų infekcijų židiniais. Laisvės atėmimo vietose žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), hepatitais, lytiškai plintančiomis infekcijomis, tuberkulioze užsikrėtę pacientai prižiūrimi ir gydomi, o pasibaigus įkalinimo laikui -motyvuojami gydytis toliau, laisvėje", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV/AIDS prevencijos ir gydymo kabineto vedėja Julija Rakickienė.
Prieš gruodžio 1-ąją minimą Pasaulinę AIDS dieną surengtoje spaudos konferencijoje buvo apžvelgta ŽIV/AIDS situacija laisvės atėmimo vietose.
Kalėjimų departamento (KD) duomenimis, pirmas ŽIV užsikrėtęs asmuo į įkalinimo įstaigą pateko 1992 metais, pirmoji ŽIV infekuota moteris ir nepilnametis - 1998 metais. Pabrėžiama, kad visi jie užsikrėtė laisvėje.
Primenama, kad didžiausias ŽIV užsikėtusių kalinių skaičius buvo 2002-aisiais, kuomet Alytaus pataisos namuose buvo nustatyti 299 ŽIV infekuoti asmenys.
Spaudos konferencijoje taip pat aptarti vakcinacijų nuo hepatito B, tuberkuliozės gydymo, narkotikų vartojimo klausimai bei atidaryta Pasaulinei AIDS dienai paminėti skirta nuteistųjų piešinių paroda "Nuo dieviškos palaimos iki pragariškos kančios", kurioje eksponuojama per 30 piešinių.
Nuo 1988-ųjų, kai Lietuvoje buvo pirmąkart nustatytas ŽIV infekuotas asmuo, iki šių metų lapkričio virusas iš viso diagnozuotas 1285 asmenims.
