„Matome, kas atsitinka su žmogum, kuris ištisus dešimtmečius yra praleidęs kalėjimuose, kuriuose situacija yra tokia bloga, kad kai kurios Europos valstybės nebeišduoda Lietuvai kalinių, todėl, kad sąlygos pas mus nežmoniškos“, - sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.
Buvę kaliniai taip pat pasakoja apie baisiai dienas belangėja. Tik pasak jų, kalti ne prižiūrėtojai, o šalia esantys kaliniai, nuo kurių tenka nuolat gintis. Metai po metų – ir bet koks žmogiškumas išgaruoja.
Visai kitaip kalėjimą įsivaizduoja visuomenė. Po tragedijos Kražiuose vėl pasipylė siūlymai nusikaltėlius už grotų tupdyti ilgiems metams, kartais prisimenama ir teisiškai nebeįmanoma ir žiaurių nusikaltimų nesustabdanti mirties bausmė. Kriminologas Aleksandras Dobryninas sako – įkalinimas yra paprasčiausias psichologinis smurtas. Su kaltės išpirkimu tai neturi nieko bendra.
„Subkultūra yra subkultūra. Jinai pasisavina žmogų. Ir paskui iš subkultūros jį ištraukt į normalią kultūrą – ne taip ir lengva. Tai įrodo, kad kalėjimas nėra pats geriausias būdas. Jis kadaise buvo sukurtas kaip modernios visuomenės kontrolės priemonė. Bet mes gyvenam ne 19 a.“, - aiškina kriminologas, sociologas Aleksandras Dobryninas.
Daugelis mano, kad mintis apie belangę iki gyvos galvos atgrasytų žmogų nuo nusikaltimo. Kriminologo teigimu, net ir blaivus žmogus, eidamas žudyti, negalvoja apie jokias pasekmes, ką jau kalbėti apie girtą.
Pasak ekspertų, Vakarai jau seniai eina moderniu keliu, o mes vis dar mąstome pagal sovietinius principus. Kalėjimas yra tik vienas iš būdų pakeisti nusikaltėlį. Mažas nusikalstamumas tose valstybėse, kuriose nuo pat mažens rūpinamasi žmogaus gerove, kur kaimynams nėra tas pats, kad už sienos smurtaujama. Kaip rodo Kražių pavyzdys, visi žinojo, kad įtariamasis muša sugyventines, tačiau ar kas nors sureagavo?
O štai modernizuoti kalėjimus, kad šie bent nežalotų nuteistųjų psichikos, Lietuva įsipareigojo dar prieš stojimą į Europos Sąjungą. Tačiau pažangos beveik nėra.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
