„Šiais išbandymų kupinais laikais unikali Lietuvos ir Vokietijos partnerystė gynybos srityje tapo kertiniu Europos saugumo architektūros akmeniu, o gilėjantį mūsų šalių bendradarbiavimą dar labiau sustiprina „Rheinmetall“ įsipareigojimas. Kartu mes kuriame atsparesnę ir savarankiškesnę Europos gynybos pramonę“, – ministerijos pranešime cituojama D. Šakalienė.
Pasak jos, susitarimas su Vokietijos gynybos pramonės milžine dėl 155 mm artilerijos sviedinių gamybos Lietuvoje yra efektyvesnio Europos gynybos pramonės procesų organizavimo pavyzdys.
Taip D. Šakalienė kalbėjo Vokietijos pramonės federacijos ir Bavarijos verslo asociacijos konferencijoje apie gynybos pramonės potencialo išnaudojimą. Ministerijos teigimu, renginyje dalyvavo per 200 politikos, verslo ir mokslo atstovų.
Be to, D. Šakalienė pažymėjo, kad Rusija šiuo metu gamina ir karinei pramonei išleidžia daugiau nei visa Europa.
„Turime didinti savo gamybą dabar, o ne laukti, kol karas ateis pas mus. Europa privalo būti stipresnė, kitaip būsime nustumti į šalį“, – teigė ministrė, akcentavusi būtinybę investuoti ir į Ukrainos gynybos pramonę.
Miunchene dar numatyti D. Šakalienės susitikimai su „Rheinmetall“ vadovu, „Amazon Web Services“ viceprezidentu, įmonės „Saab“ vadovu, kuriuose planuojama aptarti gynybos pramonės plėtros ir bendradarbiavimo klausimus.
Taip pat numatyti dvišaliai susitikimai su Armėnijos gynybos ministru Surenu Papikyanu, Japonijos parlamentinės gynybos viceministru Kazuhiro Kobayashi (Kazuhiro Kobajaši), Kroatijos gynybos ministru Ivanu Anušičiumi, Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų prekybos ir gynybos ministru Simonu Harris (Saimonu Haris) bei Belgijos gynybos ministru Theo Franckenu (Teo Frankenu).
Miuncheno saugumo konferencija – kasmet rengiamas svarbiausias Europoje aukščiausio lygio forumas, kuriame pasaulio gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.
Kaip šią savaitę skelbė BNS, „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą Baisogaloje tikimasi pradėti statyti 2025-ųjų vasarą arba rudenį ir užbaigti iki 2026-ųjų rudens.
Vokietijos brigadą, kurią sudarys apie 5 tūkst. karių, Lietuvoje planuojama dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos vokiečių karių skaičius išaugs iki 500.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!