Lenkijos premjero, atvykusio neplanuoto vizito į Lietuvą su dideliu tuntu savų žurnalistų, tikslai gali būti labai aiškūs. Taip bandoma rinkti reitinginius taškus pačioje Lenkijoje, pasinaudojant "Wilno nasze" korta, kurios rožines svajones vis dar puoselėja buvę lenkų kolonistai, menantys Pilsuckio laikus. Kai kurie jų taip įsijautė, kad aiškina: "Ja nie widzę problemu -i tak całe Wilno mówi po Polsku i tego się Litovce boją najbardziej". Kad ir ką kas besakytų Vilniuje labiausiai naudojama lietuvių valstybinė kalba ir jame labai tolerantiškai žiūrima į rusiškai lenkiškai ar kitomis kalbomis kalbančius Lietuvos piliečius. Dirbtinė priešprieša būtent kuriama tų, kurie turi aukščiau paminėtus du pagrindinius tikslus.

Šioje sistuacija susisumuoja dvi jėgos, kurios veikia ta pačia kryptimi. Viena jų bando padaryti Vilnijos kraštą lenkišku "protektoratu", o Rytų sovietinės imperijos perėmėjai vis dar nerimsta dėl to, kad Baltijos šalys, kurias imperija vadino "severo zapadnyj kraj", išsikovojo laisvę. Taktika "skaldyk ir valdyk" yra gerai įvaldyta Kaukazo regione ir kitur.

Lietuvos lenkai nuolat reikalauja savo tautinei mažumai išskirtinių privelegijų, o jas gavę nepasitenkina ir reikalauja dar jų daugiau. Dabar jų reikalavimuose pasirodė nenoras gerai mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Jos valandų skaičiaus padidinimą mokyklose jie vadina "priverstiniu lenkų mažumos asimiliavimu". Keisti tokie teiginiai. Kodėl lenkų tautinei mažumai turėtų būti sudaryti trukdymai gerai išmokti valstybinę kalbą, kad ja galėtų pasinaudoti savo karjeroje šalyje, kokios piliečiai jie yra? Jei laikyti tapatų lietuvių brandos egaminą lenkų moksleiviams jau po dviejų metų yra sudėtinga, tai dėl šio termino prailginimo galima tartis ir susitarti. Gal pereinamais periodas galėtų būti ir ilgesnis. Sudarant išskirtines galimybes lenkų moksleiviams mokytis net ir mažose, tik 10 moksleivių turinčiose klasėse - taip pat nemaža paspirtis šiai tautinei mažumai. Lietuviškose klasėse reikalaujamas mažiausias skaičius 15 moksleivių.

Nežinau ar Lenkijos premjeras D.Tuskas ir jį lydintys Lenkijos žiniasklaidininkai įšgirdo ir įsiklausė į premjero A.Kubiliaus priminimą, kad lenkai ir šiuo metu turi pačias didžiausias, išskirtines teises ir sąlygas, kokių jie neturi net ir tose šalyse, kur jų gyvena žymiai didesnės emigrantų terpės. Iš 160 Pasaulyje už Lenkijos sienų veikiančių lenkiškų mokyklų Lietuvoje jų yra apie 100 ir tuo daug kas pasakyta. Nežinau ar D.Tuskas paaiškino, kodėl Lenkijoje nuolat uždaromos vis naujos lenkijos lietuvių mokyklos? Kaip tai suprasti?

Tuskas buvo Aušros vartuose, dalyvavo mišiose, o pamokslą apie neišardomą jogailos ir jadvygos santuoką skaitė lenkų klajojantis vienuolis.apie pamokslininką šiek tiek informacijos, tiesa iš 2004 m.

"Metropolita lubelski i wielki kanclerz KUL abp Józef Życiński odebrał misję kanoniczną ks. dr Stanisławowi Koczwarze, specjaliście od archeologii chrześcijańskiej i dziejów Kościoła w starożytności, który zatrudniony był na stanowisku adiunkta w Instytucie Historii Kościoła KUL. Tym samym ks. dr Stanisław Koczwara przestał być pracownikiem KUL. Pozbawienie go misji kanonicznej oznacza bowiem utratę prawa do głoszenia nauki w imieniu Kościoła katolickiego. [....] Już od 2002 r. ks. dr Koczwara miał zakaz głoszenia kazań w kościele akademickim KUL z powodu ich antysemickiej wymowy. [....] Powodem tak radykalnego posunięcia ze strony arcybiskupa Życińskiego jest niezgodność poglądów ks. Koczwary z papieską wizją Kościoła."

Šiaip visa ta lenkiškos „diplomatijos“ bakchanalija man primena vieną atsitikimą, kurį stebėjau Vilniaus Kalvarijų turguje. Čigonė ištraukė piniginę iš vienos moters rankinės, tai pastebėjęs moters vyras pabandė sulaikyti vagilę. Prasidėjo nežmoniškas klyksmas, vagilė pradėjo rekauti, kaltinti ir spjaudyti į tuos kuriuos bandė apvogti, vėliau pribėgo dar daugiau čigonių kurios pakėlė neįtikėtiną triukšma. Apvogtieji žmonės tik žiobčiojo iš nuostabos, negalėdami įsiterpti į plūdimosi laviną, o aplinkiniai ir policija, per čigonų isteriškus šauksmus, niekaip negalėjo suprasti, kas ką apvogė. Aišku po to viskas paaiškėjo ir manau vagilė gavo tai ko nusipelnė. Tikiuosi ir mūsų valstybėje „už rankos pagauto vagies“ bei jo bendrininkų isteriški šauksmai ir taškymasis seilėmis, neprivers mūsų politikų prarasti blaivią nuovoką ir pasiduoti lenkiškam „draugiškumui"

Prie Prezidentūros – protestas dėl tautinių mažumų švietimo

Pasimokykime iš tautinių mažumų, kaip reikia ginti mūsų teises. Valdančiųjų universitetinė reforma verčia Lietuvą bedarbių teisininkų koncentracijos stovykla. Mūsų studentai tyli.

Šaunuoliai, tautinių mažumų atstovai.

Tokį tariamą šedevrą, šiandieninį Lietuvos tautinių mažumų švietimą reguliuojantį įstatymą, sunku sudarkyti. Juk jis suvienodina žinių patikrinimą, nesuvienodinus mokymosi programų. Kadangi studijų kaina pernelyg didelė, palyginus su Lietuvos gyvenimo lygiu, vyksta žiauri konkurencija dėl nemokamų vietų aukštosiose mokyklose. Tai reiškia, kad tautinėms mažumoms tyčia trukdoma įsigyti aukštąjį išsilavinimą.

O nacionalistams tarp lietuvių tik tiek pasakysiu:

Tomaševskis gina diskriminuojamas mažumas. O jūs keliate nesantaiką valstybėje, darote ją lengva Rusijos auka, kaip Smetonos režimas padarė prieš karą. Gėdykitės.

Politologas: planuojamas D.Tusko vizitas peržengia diplomatijos ribas. O dabartinės Lietuvos valdžios elgesys peržengia padorumo ribas.Mažumų diskriminavimas yra aiškus įrodymas, kad šalyje nėra demokratijos. Nenuostabu, kad lietuviai masiškai palieka Lietuvą.