„Pagal „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, rusiškos naftos teikimas Baltarusijai prasidėjo nuo balandžio vidurio. Tarp Rusijos ir Baltarusijos pasiektas susitarimas dėl 24 mln. tonų naftos paskirstymo į Baltarusijos gamyklas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad artimiausiu metu turėtų padidėti naftos produktų vežimai Klaipėdos kryptimi“, - BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas.
Anot E.Lazausko, nors pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, naftos srautai iš Baltarusijos smuko 68 proc., tačiau balandį, palyginti su kovu, jie išaugo 14 proc. Tačiau, pasak jo, apimtys dar nepasiekė buvusių pervežimų.
„Vežimo apimtys dar nepasiekė praeitų metų lygio. Įvertinus tai, kad naftos teikimo susitarimas pasiektas balandžio mėnesį, tikimės realaus naftos produktų vežimų iš Baltarusijos padidėjimo nuo gegužės mėnesio“, - tikino jis.
Produktus geležinkeliais per Lietuvą anksčiau gabeno Baltarusijos Mozyriaus ir Novopolocko naftos perdirbimo gamyklos. Kaip BNS teigė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas, dabar didesnių gabenimų tikimasi iš Mozyriaus gamyklos.
Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ taip pat tikisi baltarusiškų naftos produktų krovos pagyvėjimo, tačiau įmonės vadovas Mindaugas Jusius neprognozuoja, ar naftos tiekimas iš Baltarusijos bus toks, kaip anksčiau. Praėjusią savaitę jis teigė, kad jei visgi krova mažės, tai reikšmingai nepaveiks įmonės pajamų, tačiau blogiausiu atveju jos gali mažėti iki 15 procentų.
Balandžio pradžioje tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek „Klaipėdos nafta“ teigė ieškančios alternatyvų kroviniams iš Rytų. Tuomet E.Lazauskas BNS teigė, kad padėtis yra bloga, nes pelningiausi naftos kroviniai iš Baltarusijos beveik nejudėjo link Lietuvos. Įmonė bandė praradimus kompensuoti pigesniais vietiniais kroviniais - skalda, grūdais.
Tuometinis „Klaipėdos naftos“ laikinasis vadovas Marius Pulkauninkas balandžio pradžioje teigė, kad Baltarusijos ir Rusijos ginčas ir Baltarusijos krovinių sumažėjimas veikia bendrovės veiklą, tačiau praradimus siekiama kompensuoti, diversifikuojant veiklą bei išnaudojant jo galimybes, produkciją iš tanklaivių perpilant į autocisternas.
„Klaipėdos naftos“ naftos produktų terminalų Klaipėdoje bei Subačiuje pajamos šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016-ųjų tuo pačiu laiku, sumažėjo 30 proc. iki 8,7 mln. eurų, o SGD terminalo - ūgtelėjo 2,2 proc. iki 18,5 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos pirmąjį ketvirtį siekė 102,9 mln. eurų - 1,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (101,3 mln. eurų).
Po to, kai pernai liepą Rusija daugiau nei trečdaliu, o spalį - dar 15 proc. sumažino naftos tiekimą į Baltarusiją, sumažėjo ir jos gamyklų krovinių srautai į Lietuvą. Vėl susitarti šalims pavyko tik šių metų balandį.
