Naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu iš pirmo žvilgsnio neatrodo gero darbuotojo bruožas. Tačiau pastaruoju metu kyla nauja tendencija – įmonės kuria savo vidinius socialinius tinklus.
Vidiniai įmonių socialiniai tinklai nėra tiesiog „Facebook“ įmonės viduje. Šie socialiniai tinklai integruojami su vidinėmis duomenų bazėmis, prie vidinio intraneto pridedamos vadinamosios Web 2.0 funkcijos, kurios leidžia darbuotojams patiems publikuoti informaciją, komentuoti, vesti internetinius pokalbius, dirbti grupėse, apdoroti dokumentus.
„Kačiukų nuotraukytės ten nekeliamos, – sako Mindaugas Tautkus, vidinius socialinius tinklus įmonėse diegiančios agentūros „Fresh Media“ vadovas. – Ten yra daugiau informacijos, kas prie kurio projekto dirba, kas ne, kokie dokumentai rengiami kelių žmonių, vykdomos vidinės apklausos ir panašiai.“
Vidiniai socialiniai tinklai leidžia įmonės viduje vykdyti neformalią komunikaciją tarp darbuotojų. „Omnitel“ išorinės ir vidinės komunikacijos vadybininkas Tadas Jackus pasakoja, kad jų naudojamame vidiniame tinkle „Omniblogas“ darbuotojai gali komentuoti, reitinguoti informaciją bei patys dėti nuorodas, žinutes, tekstus.
„Tai visiškai laisva platforma, kuriai nereikia pereiti komunikacijos tikrinimo, – savaitraščiui pasakojo T. Jackus. – Čia žmonės reiškiasi laisvai, remdamiesi korporacijos vertybėmis, sveiku protu.“
Nauda jaučiama
Visų pirma, vidiniai socialiniai tinklai praplečia tai, ką pradėjo intranetas. T. y., leidžia greičiau komunikuoti ir sumažinti komunikacijos išlaidas.
„Dar dabar yra tokių įmonių, kurios nurodymus siuntinėja faksu arba kitu būdu, tarkime, elektroniniu paštu, – pasakoja M. Tautkus. – Tada skyriaus vadovas spausdina nurodymus, kažkur kabina. Perkėlus komunikaciją į elektroninę erdvę galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.“
Kitas privalumas – darbuotojai dėl vidinių tinklų gali daugiau sužinoti apie kitus įmonėje vykdomus darbus, į juos įsitraukti. „Atsiranda naujų idėjų, galimybių, kurių iki šiol nebuvo matyti, nes negalėjau su kiekvienu darbuotoju ar klientu pašnekėti“, – aiškina kitos įmonėse tinklus diegiančios bendrovės „Team Gate“ produkto vystymo direktorė Teresa Stanulevič-Borovska.
Kitas įmonių socialinių tinklų pliusas – jie pakeičia korporacinės informacijos judėjimo kryptį. Dėl jų informacija įmonės viduje ateina ne tik iš vadovų, bet ir iš žemesnio lygio darbuotojų. Ji kyla iš apačios į viršų. Tą informaciją įmonės gali išnaudoti savo labui.
„Teigiamas vidinio tinklo poveikis yra tas, kad galima įmonėje pastebėti talentus, – aiškina T. Jackus. – Jei komunikacija būtų formalizuota, taptų potencialiai labai sunku surasti galimus skyrių ambasadorius, iniciatyvius žmones. O dabar matome, kurie žmonės labiau linkę komentuoti, vadinasi, jie domisi tam tikrais įmonės klausimais, jiems rūpi.“
Taip pat tinklus galima naudoti motyvaciniais tikslais. Pavyzdžiui, „Omnibloge“ darbuotojai vienas kitam gali skelbti viešas padėkas, o daugiausia padėkų surinkęs darbuotojas apdovanojamas.
Darbui – ne pramogai
Pasaulyje gausu tyrimų, kuriais skaičiuojama, kokią žalą įmonei padaro darbuotojų naudojimasis viešaisiais socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „The Economist“ paviešino tyrimo, atskleidusio, kad naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu Didžiosios Britanijos ekonomikai kainuoja beveik 1,4 mlrd. svarų sterlingų per metus (5,7 mlrd. litų), rezultatus. Tačiau specialistai teigia, kad vidiniai socialiniai tinklai darbuotojų neblaško.
„Kaip ir dėl kiekvieno dalyko, nereikia perlenkti lazdos. Tai visų pirma turi būti įrankis, skirtas susidariusiai problemai išspręsti, – aiškina M. Tautkus. – Tarkime, jeigu sudėtinga suburti žmones ir nurodyti jiems keistis idėjomis, tai – vieta, kur tai galima padaryti. Be abejo, reikia kontroliuoti, kad ten nepradėtų publikuoti filmukų, juokelių ir panašaus turinio.“
T. Jackus teigia, kad pažiūrėjęs į statistiką, kiek laiko praleidžiama „Omnibloge“, mato „labai sveikus skaičius“, o darbuotojai vidiniame tinkle dalijasi aktualia informacija.
T. Stanulevič-Borovska taip pat neabejoja darbuotojų sveiku protu, naudojantis vidiniu tinklu. „Jeigu tai tampa įprastu darbo metodu, kai žmogus įsijungia kas valandą arba gavęs žinutę, jog įvyko tam tikro projekto pakeitimai, tai – natūrali darbo eiga ir tokiu būdu žmonės gauna naudą“, – teigia ji.
Reikia kultūros
Vidinius socialinius tinklus diegia įvairių sektorių įmonės. „Tinklus diegiasi tokio tipo įmonės, kurios turi vienas nuo kito nutolusių filialų, arba kai žmonių skaičius įmonėje pasidaro per didelis, kad būtų įmanoma subėgus išgerti kavos virtuvėlėje ar pasidalyti einamąja informacija“, – sako M. Tautkus.
T. Stanulevič-Borovska mano, kad įmonė gali tinklą diegtis ir turėdama tik 4–5 darbuotojus, jeigu šie daug laiko praleidžia atskirai.
Kita vertus, norint, kad sėkmingai veiktų vidinis socialinis tinklas, būtina tam tikra kultūra įmonės viduje. Pasak T. Jackaus, svarbu, kad įmonės vadovybė būtų pasiruošusi priimti atvirą komunikaciją, išgirsti darbuotojų nuomonę, kuri gali būti ne tik teigiama.
„Jeigu įmonėse galioja labai griežtos taisyklės, kiekvienas žingsnis labai griežtai reglamentuotas, tinklai tikrai nepadės, – sako T. Stanulevič-Borovska. – Bet jeigu įmonės veikla susijusi su kūryba, joje darbuotojai dirba su informacija, rašo dokumentus, elektroninius laiškus, plėtoja idėją ir neaišku, kiek laiko reikės jai įgyvendinti, tada socialinis tinklas yra išsigelbėjimas.“
Ateityje tinklų daugės
Vidinių socialinių tinklų ateitį Lietuvoje specialistai vertina teigiamai. Iš pradžioje jie paplito stambiose įmonėse, o dabar domina ir vidutines bei smulkias įmonės.
„Prognozuoti labai didelio sprogimo, kad kiekviena įmonė turės tinklą, manau, nerealu, nes tam reikia resursų, vidinių išteklių, kad kas nors inicijuotų, užsiimtų, – sako M. Tautkus. – Be abejo, tendencija bus ir ji didės.“
T. Stanulevič-Borovska į ateitį žvelgia optimistiškiau: „Nesakyčiau, kad ateitis rožinė, bet tai – įrankis, kurį kiekviena įmonė ateityje naudos.“
Vidiniai pasauliniai tinklai
Pasaulyje pirmaujanti įmonė, diegianti vidinius socialinius tinklus, yra „Yammer“. Ji turi per 200 tūkst. klientų
„Yammer“ veikia panašiai kaip „Facebook“ ar „Twitter“, tačiau yra sukurtas bendradarbiauti įmonėms, dalytis duomenimis ir žiniomis
Kita populiari programa – „Chatter“, suteikianti platformą darbuotojams dalytis informacija realiuoju laiku.
JAV saugumo tarnybos turi savo tinklą „A-Space“, kuris veikia kaip „Facebook“, bet yra pritaikytas šnipams, kurie gali per tinklą kontaktuoti vienas su kitu ir dalytis didelės apimties tekstine ir vaizdine informacija.
Greta Jankaitytė
