„Nagrinėjant tyrimo duomenis galima pastebėti, kad Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas trečiajį šių metų ketvirtį paaugo 5 punktais ir pasiekė 88. Tai reiškia, kad gyventojų nuotaikos pamažu sugrįžta į prieškrizinį lygį. Galima palyginti: pirmąjį 2008 metų ketvirtį vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje buvo 89, o pirmąjį 2007 metų ketvirtį siekė 93“, – sako Asta Ivanauskienė, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.
Pasak A. Ivanauskienės, Lietuva buvo vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kur trečiąjį šių metų ketvirtį vartotojų pasitikėjimo rodiklis augo. Jis buvo aukštesnis ne tik už tą, kuris buvo užfiksuotas Latvijoje (74) bei Estijoje (80), bet ir už Europos vidurkį (81).
Ekonominę padėtį vertina vis geriau
Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje padaugėjo gyventojų, optimistiškai vertinančių šalies ekonominę padėtį – t. y., vartotojų, teigusių, kad šalis šiuo metu patiria ekonominę recesiją sumažėjo nuo 48 iki 46 proc. Vis daugiau lietuvių teigiamai vertina ir darbo rinkoje per artimiausius 12 mėnesių matomas perspektyvas – gyventojų, manančių, kad situacija joje puiki arba gera, padaugėjo nuo 34 iki 40 proc.
„Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie senatvės pensijų, įvairių išmokų atstatymą į prieškrizinį lygį. Priežasčių jaudintis dėl masinio darbo vietų mažėjimo taip pat nėra. Dažnai skelbiama apie užsienio kompanijų skirtinguose Lietuvos miestuose steigiamus padalinius ir kuriamas naujas darbo vietas. Be to, mums, priešingai nei kai kurioms kitoms Europos valstybėms, kol kas netenka susidurti su didelias imigrantų, norinčių įsilieti į mūsų šalies darbo rinką, srautais“, – svarsto A. Ivanauskienė.
Tuo metu Latvijoje bei Estijoje fiksuojamos priešingos tendencijos – Latvijoje gyventojų, manančių, kad šalies ekonomika patiria recesiją, padaugėjo nuo 49 iki 70 proc., o Estijoje nuo 49 iki 56 proc. Situaciją darbo rinkoje puikia ar gera vadinančių latvių sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., o estų – nuo 37 iki 31 proc.
Atliekamas lėšas skiria taupymui
Kaip rodo tyrimo duomenys, trečiajį šių metų ketvirtį asmeninių finansų padėtį puikia arba gera laikė daugiau nei pusė – 51 proc. – Lietuvos gyventojų. Jų dalis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 8 procentiniais punktais. Latvijoje bei Estijoje vartotojų, asmeninių finansų padėtį laikiusių puikia arba gera, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo atitinkamai 41 ir 39 proc.
„Nepaisant vis gerėjančio šalies ekonominės situacijos ir asmeninių finansų būklės vertinimo, Lietuvos gyventojai išlaidauti nelinkę. Didžioji jų dalis – net 44 proc. – atliekamas lėšas trečiąjį šių metų ketvirtį skyrė taupymui. Taip elgėsi tik trečdalis estų ir vos ketvirtadalis latvių. Lietuviai labiau nei latviai ir estai rūpinasi tolimesne ateitimi ir atliekamas lėšas investuoja į pensijų fondus. Tokių gyventojų Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 12 proc., Latvijoje – 7 proc., Estijoje 4 – proc.“, – pastebi A. Ivanauskienė.
Didžioji Latvijos ir Estijos gyventojų atliekamas lėšas pastaruoju metu dažniausiai skiria atostogoms – atitinkamai 36 ir 35 proc. Tokių vartotojų dalis Lietuvoje taip pat siekia 35 proc. Atliekamas lėšas nemenka Baltijos šalių gyventojų dalis taip skiria buičiai gerinti, namams dekoruoti. Tokių gyventojų Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 41 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 28 proc.
