Lietuvos gyventojai iš šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) tikisi teigiamų pokyčių darbo rinkoje, spartesnės ekonomikos raidos, o baiminasi kainų šuolio, problemų žemės ūkyje, pensininkų padėties blogėjimo bei emigracijos.
Tai parodė rugpjūčio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Apklausos metu buvo tiriama gyventojų parama po gegužės mėnesį vykusio euroreferendumo, kuriame 90 proc. balsavusiųjų pritarė Lietuvos narystei ES. Apklausos dalyvių buvo klausiama apie euronarystės privalumus ir trūkumus, aiškinamasis, ką žmonės žino apie ES teikiamą paramą Lietuvai, ES institucijas bei jų veiklą.
Antradienį (10.07) vykusiame apklausos rezultatų pristatyme Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas ambasadorius Michaelas Grahamas (Maiklas Grehemas) sakė, kad tyrimo rezultatai yra optimistiniai.
Pasak pareigūno, apklausa parodė, kad 4 iš 10 respondentų aktyviai domisi ES reikalais, trys ketvirtadaliai teigiamai vertina Lietuvos narystę ES.
14 proc. apklaustųjų, nesidominčių stojimu į ES, teigė, kad juos apėmusi apatija politikai, neviltis, netikėjimas, kad kas nors gali pasikeisti į gerąją pusę, ar tiesiog laiko neturėjimas. Vyresnio amžiaus respondentai dažniau atsakė, kad tai ne jų amžiui.
Kalbėdami apie galimus pokyčius Lietuvai tapus visateise ES nare, 74 proc. respondentų teigė, kad pirmiausia pagerės jaunimo padėtis, 62 proc. - kad padidės galimybė susirasti darbą, 61 proc. nurodė eksporto galimybių didėjimą, 59 proc. tikisi, kad spartės ekonomikos raida, 57 proc. - gerės švietimo padėtis.
32 proc. respondentų nuomone, pablogės padėtis žemės ūkyje, po 20 proc. mano, kad kris bendras gyvenimo lygis ir prastės pensininkų padėtis.
24 proc. respondentų teigė, kad stojimo derybose su ES buvo išsiderėta nepakankamai. Tarp taip atsakiusiųjų 49 proc. tvirtino, kad nebuvo išsiderėta palankių sąlygų žemės ūkyje, 11 proc. paminėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
46 proc. apklaustųjų teigimu, Lietuvos stojimas į ES neturės įtakos tautinių mažumų padėčiai, 37 proc. mano, kad lietuviškos kultūros padėtis šaliai tapus ES nare taip pat nesikeis.
Kaip didžiausią narystės ES privalumą 47,5 proc. respondentų nurodė atsiveriančią ES šalių darbo rinką.
42,5 proc. tikisi, kad sumažės nedarbas, 33,4 proc. - kad pagerės Lietuvos ekonominė padėtis, 30,3 proc. - kad bus daugiau galimybių studijuoti užsienyje.
Pagrindinių permainų tikimasi praėjus 3-5 metams po Lietuvos įstojimo į ES.
Tarp pagrindinių trūkumų 54,4 proc. nurodė nerimą, kad pakils kainos, 43,8 proc. - kad užsienio šalys naudosis pigia darbo jėga iš Lietuvos, 42,8 proc. baiminasi, kad iš Lietuvos išvažiuos gabiausi žmonės.
Manoma, kad šiuos trūkumus žmonės turėtų pajusti netrukus po įstojimo į ES.
Apklausos metu tiriant viešąją nuomonę apie ES paramą Lietuvai, paaiškėjo, kad 61 proc. apklaustųjų apie tai yra girdėję, 12 proc. negirdėjo ir sužinoti apie ją nieko nenori, likę norėtų gauti daugiau informacijos.
Dauguma respondentų nurodė, kad patogiausia informaciją apie ES teikiamą paramą būtų gauti iš informacinių televizijos laidų. Kaip ir visais kitais klausimais, informaciją apie paramą respondentai norėtų išgirsti iš šios srities specialistų.
32 proc. apklaustųjų labiausiai domina temos, susijusios su paramos programomis ir projektais, 31 proc. - paramos sektoriai, 30 proc. norėtų sužinoti apie sėkmingiausiai įgyvendintus projektus, 29 proc. - apie paramos dydį.
Tačiau tik 17 proc. apklaustųjų patys imtųsi iniciatyvos ruošti projektą, siekdami gauti papildomų lėšų iš ES fondų savo verslo plėtrai.
Net 22 proc. iš šių pasyvių respondentų teigia, kad paramos jiems nereikia, kiti nemato prasmės gaišti laiko ir netiki, kad ką nors įmanoma gauti. 15 proc. mano, kad tam jie neturi reikiamų žinių ir įgūdžių, kiek mažiau tiesiog nepasitiki savo jėgomis ar jaučiasi esą per seni.
Didesnė dalis (68 proc.) respondentų mano, kad iš ES gauta parama Lietuvoje yra tvarkoma neskaidriai. Pagrindinės nurodytos priežastys - korupcija, naudojimasis tarnybine padėtimi, pirmenybė asmeniniams interesams, seni biurokratiniai metodai.
Kaip galimus šios problemos sprendimo būdus didžioji dalis apklausos dalyvių nurodė būtinybę skatinti kadrų kaitą, pritraukti jaunus specialistus, kontroliuoti valdininkus, griežtinti bausmes už prasižengimus, veikti viešai.
Sociologinį tyrimą "Gyventojų apklausa apie ES" atliko bendrovė "Alora". Tyrimo metu buvo apklausti 1042 Lietuvos gyventojai.
Lietuva ir devynios šalys kandidatės ES narėmis taps kitų metų gegužės 1-ąją.
BNS
