Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio. Tiesa, norint priimti tūkstančius karių Lietuvai tektų kaip reikiant paplušėti – statyti naujas kareivines, plėsti infrastruktūrą ir didinti gynybos finansavimą – skirti papildomus 250 milijonų eurų valdžia tam žada jau pavasarį.
Lietuvos kariuomenės vadas Rupšys tikina – šiuo metu amerikiečiai jau įgyvendina savo gynybos ir atgrasymo planą, dislokuoja karius Rytų regione.
Per Lenkiją į Lietuvą įvažiavo papildomos Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos. Dar kiek anksčiau JAV kariniai naujausios kartos naikintuvai F-35 nusileido ir aviacijos bazėje Šiauliuose.
Tiesa, to negana. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška įsitikinęs – Lietuva jau dabar Jungtinių Amerikos Valstijų turi prašyti ne 1000 karių, o visos divizijos tam, kad atgrasytų Rusiją.
„Čia reikia tūkstančių karių, čia aš manau, reikia divizijos šitame regione – tai yra dešimt tūkstančių divizija, galbūt ne Lietuvoje, bet regione. Ir mes turime to prašyti – tiek NATO, tiek Amerikos“, – užsienio politikos ekspertas, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška.
O tam reikia pasiruošti, mat iki šiol nėra jokios infrastruktūros priimti tūkstančius karių – jiems turi būti pastatytos kareivinės su visa infrastruktūra – keliais, elektra, pratybų vietomis.
„Pas mus problema yra ta, kad mes neturime, kur jų priimti. Per tiek laiko nesugebėjome pastatyti normalių kareivinių, kad priimtume JAV karius. Jie negali, žinoma, gyventi palapinėse, tokia masė žmonių, ilgai“, – sako A. Januška.
Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad pirmiausia reikia įsivertinti grėsmes Lietuvai, tuomet kalbėti apie divizijas ar brigadas mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 22 tūkstančiai karių: profesionalų, privalomosios karo tarnybos karių ir savanorių. O su NATO partneriais Lietuvos teritorijoje yra dar 3000 karių.
Pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, atgrasymo planus įgyvendina amerikiečiai, dislokuodami Rytų regione savo karius. Į Lenkiją jau atvyko apie 4600 amerikiečių kareivių, kurie saugos rytinį NATO flangą.
„Einant prie divizijos ar bataliono – tai šiai dienai yra aktyvuotas NATO planas. Šiai dienai amerikiečiai įgyvendina savo atgrasymo ir gynybos planą. Ir jie dabar dislokuoja tiek, kiek reikalauja šiandieninė padėtis. Dabar tikrai tokios konvencinės atakos arba invazijos į Lietuvą, į regioną tikrai nėra“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
O tam, kad Lietuva galėtų vykdyti priimančios šalies pajėgumus žūtbūt reikia didinti finansavimą krašto gynybai. Šiais metais Lietuvos gynybos finansavimas siekia apie 1 milijardą 200 milijonų eurų, tačiau to negana. Valdžia planuoja, kad Lietuvos gynybos biudžetas galėtų pasipildyti 200 milijonų eurų ir pasiekti 2,4 procento BVP.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: „Dabar mes svarstome ir tam skiriamus papildomus finansus. Detalių dabar nepasakysiu, nors mes jas žinome. Žinoma, kad teks kalbėti ne tik apie ginkluotės įsigijimą, bet ir apie papildomos infrastruktūros sukūrimą pagal vadinamąją priimančios šalies programą.“
Ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, kurią amerikiečiai trumpam į Lietuvą atsivežė 2017 metais, artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“ yra ypatinga. „Patriot“ sistemos radaras gali rasti ir identifikuoti taikinius, nutolusius maždaug 80 kilometrų.
Pasak diplomato Albino Januškos, norint atgrasyti Rusiją, dabar svarbu prašyti pagalbos Jungtinių Amerikos Valstijų ir prašyti dislokuoti priešlėktuvines, priešraketines gynybos sistemas.
„Ir mes turime prašyti priešlėktuvinės gynybos ir prašyti priešraketinės gynybos – tai yra tipo „Patriot“, nes kitaip mes negalėsime atgrasinti. Ir jau būtų tikrai negerai, jei jau būtų išbandytas 5 straipsnis ant Lietuvos ir po to, žinoma, mus apgintų“, – sako A. Januška.
Pasak karybos eksperto Dariaus Antanaičio, tam, kad suvoktume, kokios gynybos reikia Lietuvai, reiktų atidžiai pažiūrėti į Ukrainą.
„Kai rusai pradėjo puolimą prieš ukrainiečius, buvo pakankamai daug iš pradžių lėktuvų atakų, raketų atakų. Todėl mums, kad išvengtume bereikalingų civilių aukų ir apsaugotume savo valstybę, be abejo, priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba yra labai svarbi“, –kalbėjo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
„Patriot“ oro gynybos sistema naudojama prieš pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, sparnuotąsias, taktines balistines raketas. Žinant, kad Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje, dislokuotos balistinės raketos „Iskander“ – tokia oro gynybos sistema būtų gyvybiškai svarbi.
„Sakykim, vidutinio ir ilgo nuotolio gynyba tikrai turės būti dengiama sąjungininkų. Bet tai, ar techniškai turi būti jie čia, dabar, kada jie turi būti laike, kurioje vietovėje – tai čia jau kiti klausimai“, – sako kariuomenės vadas V. Rupšys.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tokios oro gynybos sistemos amerikiečių prašyti galima. Tačiau klausimas kitas – kiek tai atliepia sąjungininkų norus ir galimybes?
„Kad tai turėtų būti ne vienos valstybės reikalas – faktas. Kad tai turėtų būti daroma kartu su latviais ir estais – faktas. Ir, be abejo, „Patriot“ dislokavimas Lietuvoje ar Baltijos šalyse būtų labai geras dalykas. Bet, supraskit, kad tai yra rimtas projektas“, – dėsto jis.
Kad visos galimybės realios – patikina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mat jau dabar Ukrainos karo akivaizdoje pasaulio šalys didina finansavimą gynybai – meta didžiulius pinigus ir resursus.
„Priklauso nuo skiriamų resursų, kaip žinia, ir JAV skamba jau apie milijardus dolerių. Tame tarpe ir apie Rytų flango gynybos stiprinimą ir Vokietija tą patį kalba, ir kitos valstybės. Viskas gali gana greitai keistis“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tiesa, nuo šiol saugumo situacija Europoje bus visiškai kitokia. O šioje nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje Lietuva taip pat turi ruoštis.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys dėsto: „Visų pirma, aišku, atgrasyti. Kad Rusija tikrai neturėtų net iliuzijos, kad gali čia įgyvendinti kažkokius sumanymus, kėslus arba okupuoti mūsų kraštus. Mes turėsime pasirūpinti ir savo kariuomenę, ir kad čia būtų sąjungininkų."
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje yra apie 3000 NATO partnerių karių. Iš jų – apie 1600 priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Jai vadovauja Vokietija. Tokią kovinę grupę sudaro kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos, Liuksemburgo, Belgijos. Čia yra keliolika tankų „Leopard“ ir „Abrams“, šarvuočių „Boxer“, ,,Bradley“, ,,Striker“. Oro policijoje budi Lenkijos ir Danijos naikintuvai F-16 ir misiją sustiprinti atvykę F-35.
