„Sprendimą esame kruopščiai išanalizavę ir nėra jokios abejonės, kad mes Europos Komisijos sprendimą skųstime. Tam turime du mėnesius pasiruošti ir parengti galutinę strategiją, kokius argumentus naudoti. Mums svarbu, kad turime gerus santykius su „Orlen“, toliau kalbame, kaip šitą situaciją išspręsti, nes „Orlen“ kroviniai mums yra labai svarbūs“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
„Procedūriškai baudą reikia sumokėti, tačiau galima ją skųsti. (...) Sieksime ją sumažinti ir apginti įmonės reputaciją“, - pridūrė M. Bartuška.
Pasak jo, sprendimas skųsti baudą aptartas ir su įmonės akcininke Susisiekimo ministerija.
„Aptarėme skundimą su akcininkais ir sprendžiame, kaip strategiškai būtų geriausia pasirinkti. Tačiau baudos suma yra didelė, analogo neturintis ir beprecedentis įvykis, kai byla nagrinėjama 9 metus. Yra aiškios galimybės, kad ta suma galėtų būti sumažinta, ar net panaikinta. Mūsų tikslas yra užtikrinti įmonės interesus ir turėtų kuo mažesnę įtaką“, - kalbėjo M. Bartuška.
Jo teigimu, bylinėjimasis su EK bendrovei gali kainuoti apie 0,5 mln. eurų.
„Neabejotinai, tokio sudėtingumo byloje reikės išorės ekspertų. Šiuo metu turime teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „Linklaters“ (Didžiosios Britanijos advokatų kontora - BNS). Sumos priklausys nuo bylos apimties, trukmės ir sudėtingumo. Galutines sumas sunku atsakyti, bet šiai dienai skaičiuojame, kad tai bus apie pusė milijono eurų“, - sakė M. Bartuška.
EK spalio pradžioje „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi 19 km bėgių. Briuselis sutiko su skundą komisijai pateikusios „Orlen Lietuvos“ argumentais, kad Lietuva tokiu būdu apribojo galimybę įmonei vežti krovinius Latvijos geležinkeliais.
Lietuva taip pat įpareigota pašalinti pažeidimą atstatant bėgius arba kitaip atkuriant konkurencinę aplinką. M. Bartuška teigė, kad artimiausiu metu ketinama atstatyti geležinkelio ruožą.
BNS kalbinti teisininkai anksčiau teigė, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti EK skirtą baudą, tačiau pripažino, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį.
Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas.
Dėl skundo Lietuva turi apsispręsti per 70 dienų - iki gruodžio vidurio.
Latvių ieškiniai gali būti „nulio verti“, sako M. Bartuška
Europos Komisijai (EK) skyrus milijoninę baudą „Lietuvos geležinkeliams“ už konkurencijos ribojimą, bendrovės vadovas neatmeta, kad gali sulaukti papildomų ieškinių iš Latvijos geležinkelių, tačiau nesant rimto pagrindo, pasak Manto Bartuškos, jie neturės prasmės.
„Verta suprasti, kad latviai yra ir broliai, ir konkurentai. Jie gali įvardinti įvairias sumas, girdėjome hipotetiškai dideles, bet jei nėra pagrindo, tai jų ieškiniai yra nulio verti. Kalbėti su latviais mes numatome artimiausiu metu. Ar tos kalbos padės išspręsti, matysime, bet mums svarbu, kad turėtume partneriškus, gerus santykius ne tik su „Orlen“, bet ir su kolegomis latviais“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.
EK spalio pradžioje „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už tai, kad jie 2008 metais išardė 19 km ruožą į Latviją. Briuselis konstatavo, kad taip Lietuva apsunkino galimybę „Orlen Lietuvai“ gabenti krovinius Latvijos geležinkeliais.
Po šio sprendimo „Orlen Lietuva“, Latvijos geležinkeliai ar kitos nukentėjusios šalys galėtų teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. M. Bartuška pažymėjo, kad įmonė šiuo metu derasi su „Orlen“, todėl bylinėjimosi su juo tikimasi išvengti.
Ar teikti ieškinius„Lietuvos geležinkeliams“, dar sprendžia Latvijos geležinkeliai bei Rygos uostas.
„Lietuvos geležinkelių“ dividendai priklausys nuo veiklos rezultatų, sako M. Bartuška
Vyriausybei „Lietuvos geležinkeliams“ kitąmet numačius skirti beveik 36 mln. eurų keleivių vežimui kompensuoti, įmonės vadovas Mantas Bartuška sako, kad dalis šios sumos gali būti skirta dividendams, kurie priklausys nuo bendrovės veiklos rezultatų. Anot jo, Lietuva yra paskutinė Europos valstybė, kur keleivių vežimą pradės subsidijuoti valstybė.
„Dėl dividendų spręsime kitais metais, pasibaigus šiems finansiniams metams. Europoje yra aiškus reguliavimas, kur keleivių vežimas išsprendžiamas per subsidijas, ir Lietuva yra paskutinė Europos šalis, kuri kitais metas išspręs šį klausimą. Mūsų tikslas, kad tos subsidijos ateityje būtų kuo mažesnės. Be abejo, sieksime, kad mūsų rezultati būtų kuo didesni ir kuo jie bus didesni, tuo galėsime mokėti valstybei didesnius dividendus“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M.Bartuška.
2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyta geležinkeliams skirti 35,752 mln. eurų keleivių vežimo nuostoliams kompensuoti.
Bendrovė iš keleivių vežimo veiklos pernai patyrė 36,5 mln. nuostolių, o per šešis šių metų mėnesius - 16,8 mln. eurų, arba 6,1 proc. mažiau nei pernai.
Geležinkeliai šiemet per tris ketvirčius uždirbo 3,7 mln. eurų grynojo pelno (pernai sausį-rugsėjį - 3,8 mln. eurų). Bendrovės nepaskirstyti nuostoliai birželio pabaigoje siekė 6,327 mln. eurų.
Valstybės valdomų įmonių dividendai nuo šių metų yra susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu - jiems gali būti skiriama nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytinojo pelno. Daugiausiai (85 proc.) jo turi skirti bendrovės, kurių nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 proc., tuo metu didesnę kaip 15 proc. grąžą pasiekusios įmonės turi mokėti ne mažiau kaip 60 proc. paskirstytinojo pelno dividendus.
„Lietuvos geležinkelių“ nuosavo kapitalo grąža pirmąjį pusmetį buvo neigiama - minus 0,4 proc., todėl bendrovė, turėdama paskirstytinojo pelno, 85 proc. jo turėtų skirsti dividendams.
Vyriausybė gali leisti mokėti mažiau dividendų - pavyzdžiui, jei bendrovė dalyvauja įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą. Šia nuostata anksčiau ne kartą naudojosi ir „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendinantys europinės vežės „Rail Baltica“ projektą.
