Drauge su senu automobiliu beveik visais atvejais žmonės nusiperka naujų problemų. Kai kurios jų neįgudusiai akiai sunkiai atpažįstamos, tačiau mirtinai pavojingos. Kalbame apie mašinas, karjerą Vakarų Europos keliuose baigusias po didesnių ar mažesnių incidentų, oficialiai pripažintas „mirusiomis“, o vėliau stebuklingai atgimusias lietuvių meistrų dirbtuvėlėse ir grįžusias į mūsų kelius.
Žurnalo „TopGear Lietuva“ komanda su partneriais iš „Lietuvos draudimo“, Automobilių kelių direkcijos, techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir Lietuvos automobilininkų sąjungos surengė unikalų eksperimentą, per kurį bus patikrinta, kokių grėsmių eismo dalyvių gyvybei kelia tokie „ratuoti frankenšteinai“. Iš 8 dalių suvirintą BMW projekto iniciatoriai nugabens į Vokietijos automobilininkų klubo ADAC centrinę laboratoriją ir patikrins, kiek žvaigždučių tokia mašina gautų saugos bandymuose pagal „Euro NCAP“ metodiką.
Lietuva garsėja išskirtiniu naujų ir senų automobilių registravimo santykiu – jis pastaraisiais metais buvo maždaug 1 ir 20. Dėl šios priežasties vidutinis lengvųjų asmeninės paskirties automobilių, dalyvaujančių eisme mūsų šalyje, amžius pačiais optimistiškiausiais vertinimais siekia 14 metų ir yra beveik dvigubai didesnis negu likusioje Europos dalyje.
Ekspertų teigimu, bendrosios techninės būklės atžvilgiu šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų. Peržengus šią ribą traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Važiuojant tokiomis mašinomis, palyginti su 2–4 metų senumo automobiliais, itin skaudžių padarinių per avariją tikimybė išauga 1,5–2 kartus.
Be to, garbaus amžiaus sulaukusios mašinos neišvengiamai turi gerokai daugiau didelių techninių trūkumų, kurie riziką pakliūti į eismo įvykį padidina beveik 50–60 proc. Egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp automobilių amžiaus, techninės būklės ir eismo saugumo bei žmonių gyvybės.
Situacija tampa ypač kebli, o grėsmė patirti sunkių traumų neišvengiama, kai į avariją patenka ne natūraliai susenusi mašina, bet ratuotas frankenšteinas, t. y. po kokio nors incidento kelyje metalo laužo krūva virtęs automobilis, vėliau prikeliamas naujam gyvenimui – suklijuotas iš sąvartyne rastų kėbulo detalių bei agregatų. Visame civilizuotame Vakarų pasaulyje įprasta, kad baigtos eksploatuoti ar į sunkias avarijas patekusios mašinos išbraukiamos iš transporto registro kaip netinkamos ir oficialiai prilyginamos pavojingoms atliekoms. Deja, mūsų šalis tokias atliekas priima be jokių apribojimų, o vėliau nekliudo net ir beviltiškiausiai atrodančioms duženoms vėl tapti „automobiliais“ bei sugrįžti į gatves.
Kadangi šis „reinkarnacijos“ verslas generuoja dideles pajamas, viešojoje erdvėje itin dažnai skamba teiginiai, esą tokios mašinos yra racionalus pasirinkimas, leidžiantis beveik visiems norintiems mėgautis laisve judėti. Teigiama, kad už keletą tūkstančių ar net keletą šimtų litų įsigijus 10–15 metų automobilį ir dar šiek tiek investavus į remontą galima mėgautis beveik tokia pat kokybe, kokią gauna naujų mašinų pirkėjai, išleidę 5–6 kartus didesnes sumas.
Ar taip yra iš tiesų? Ar įsigydami iš keleto skirtingų transporto priemonių agregatų primityviausiu būdu surinktus automobilius žmonės sutaupo ir niekuo nerizikuoja? Norėdami išsklaidyti abejones, surengėme unikalų eksperimentą – pirmiausia, naudodami visas populiariausias ir „garažinėse“ dirbtuvėse dažniausiai taikomas mašinų pardavėjų gudrybes, iš 8 dalių „pagaminome“ 3-ios serijos BMW. Šį darbą atliekančiam meistrui buvo keliamas vienintelis reikalavimas – automobilis turi būti vizualiai patrauklus pirkėjams turguje, o pardavėjams garantuoti pelną. Mašina tvarkoma nepaisant jokių technologinių kėbulo remonto reikalavimų, demontuojamos oro saugos pagalvės ir smūgio jutikliai, suklastojami odometro rodmenys ir t. t.
Antrasis ir svarbiausias projekto etapas – kelionė į Vokietijos automobilininkų klubo ADAC centrinę laboratoriją Landsbergo miestelyje, kur daugelis mašinų gamintojų išbando naujus savo modelius vadovaudamiesi „Euro NCAP“ metodika ir gauna įvertinimus pagal garsiąją 5 žvaigždučių hierarchiją. Pagal tą pačią „Euro NCAP“ receptūrą bus patikrintas ir „lietuviškasis“ BMW atskleidžiant, kokių traumų patirtų ir kokių galimybių išgyventi per avariją turėtų tokioje mašinoje esantys žmonės. ADAC ekspertai taip pat turės galimybę įvertinti, kaip deformuojasi atgrubnagių meistrų suremontuotos mašinos kėbulas, kokią įtaką sveikatai turi neveikiančios pasyviosios ir aktyviosios saugos sistemos, kaip riziką nulemia amžius, korozija ir panašūs dalykai.
Atsakymai į visus šiuos klausimus bus pateikti birželio 10-ąją.
