Konferencijoje "Naujoji Lietuvos užsienio politika" kalbėjęs laikinasis Lietuvos prezidentas Artūras Paulauskas Vilnių regi Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos regiono politiniu lyderiu.
Vilniaus Universitete surengtoje konferencijoje A. Paulauskas teigė, jog ES ir NATO nare šiemet tapusi Lietuva turi siekti regiono lyderės pozicijų Europos Sąjungoje ir NATO, aktyviai plėtoti kaimyninius santykius.
Anot jo, Vilniuje turi būti tęsiamos ir gimti naujos politinės iniciatyvos, Lietuvos sostinė turi būti sujungta su Varšuva strateginiais partnerystės ryšiais. Vilnius turi siūlyti Europos Sąjungai konkrečius sprendimus, kaip žengti tolyn į Rytus, skatinti Kaliningrado srities, o per ją - ir visos Rusijos atsivėrimą Europai.
"Iš šio Vilniaus ateityje dar arčiau būtų ir Minskas, sugrįžęs į regiono ir Europos vieškelį.
Siekdami šio tikslo, turime sutelkti valstybės išteklius, naudotis Europos Sąjungos ir NATO instrumentais, plėtoti gerų kaimyninių santykių patirtį", - sakė laikinasis prezidentas.
Pasak A.Paulausko, Lietuva turi integruotis į Europos Sąjungos struktūras, dalyvauti visuose politinio, finansinio, ekonominio ir institucinio bendradarbiavimo formatuose, būtina kuo sparčiau sujungti Lietuvos ir Europos Sąjungos infrastruktūrą, energetikos sistemas, sienų apsaugą, pasinaudoti visais bendrosios rinkos privalumais.
Laikinasis prezidentas siūlo stiprinti euroatlantinį aljansą, didinti Europos Sąjungos ir NATO sąveiką. Lietuvai ypač svarbu, kad NATO išliktų veiksminga saugumo ir gynybos organizacija. Saugumo politikos srityje NATO ir Europos Sąjunga turi kuo glaudžiau bendradarbiauti, viena kitos nedubliuodamos. Lietuva sieks, kad Jungtinių Valstijų vaidmuo Europos saugumo sistemoje ir toliau būtų vienas svarbiausių.
Pasak A.Paulausko, būtina aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos politiniame ir ekonominiame bendradarbiavime, puoselėjant nacionalinius interesus, mažinant Lietuvos ekonomikos ir visuomenės pažeidžiamumą, išvengiant nepageidaujamos įtakos, tęsti pragmatišką ir atsargią kaimynystės politiką.
A.Paulausko nuomone, vienas prioritetų - bendradarbiauti su Lenkija, plėtojant santykius su Europos Sąjungos rytiniais kaimynais. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas šioje srityje atvertų naujų galimybių, padėtų užimti platesnę nišą Europos Sąjungos ir JAV santykiuose su Rytų Europos valstybėmis. Ateityje Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė galėtų dar labiau sutvirtėti ir virsti branduoliu, jungiančiu Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europą.
Laikinasis prezidentas siūlo stiprinti Baltijos ir Šiaurės valstybių solidarumą ir juo aktyviai remtis, kuriant dar labiau integruotą, dar platesnį Baltijos jūros regioną, skatinti Kaliningrado srities suartėjimą su Europa, siekti jų simbiozės, kad būtų užtikrinta šio regiono ekonominė ir socialinė pažanga, Lietuvai siekiant pagrindinio vaidmens.
A.Paulausko teigimu, Lietuva turi aktyviai remti pastangas Baltarusijai tapti nuspėjama, demokratine, savarankiška Europos valstybe, skatinti Baltarusijos suartėjimą su Europos Sąjunga ir NATO, kad saugumas, stabilumas ir demokratija skleistųsi tolyn į Rytus.
A.Paulauskas pabrėžė, kad Ukraina matoma "kaip regiono, Europos, Europos Sąjungos ir NATO neatsiejama dalis", ir toliau bus remiamos Ukrainos politinės, ekonominės, socialinės ir institucinės reformos.
A.Paulauskas ragina kelti ir įgyvendinti ambicingus tikslus Lietuvai dalyvaujant Jungtinių Tautų, ESBO ir kituose daugiašaliuose forumuose, rasti efektyvius būdus Lietuvai veikti kartu su naująja ir senąja emigracija.
Konferencijoje pranešimą skaitė JAV Transatlantinių ryšių centro direktorius Danielis Hamiltonas: "Mes rėmėme ES plėtrą, kad prie jos prisidėtų Lietuvos jėga. Ne kariuomenės ar ekonomikos jėga, o jos balso jėga. Šis balsas yra garsus ir aiškus, kaip mes jau įsitikinome".
"Mūsų iššūkis šiandien - pasinaudoti plėtros sėkme kitam jos raundui, toliau įgyvendinant Platesnės Europos koncepciją", - sakė politologas, kuris praėjusiame dešimtmetyje užėmė aukštas pareigas JAV Valstybės departamente.
Jo teigimu, Vakarų užduotis per artimiausią dešimtmetį - stiprinti Vakarų organizacijų ryšius su "demokratine Baltarusija" ir "reformuota Ukraina", "atverti Europai Kaliningrado sritį ir kitas Rusijos dalis".
Komentuodamas konferencijoje pristatytas naujas užsienio politikos gaires, parlamentinės NATO komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius pasigedo dėmesio Lietuvos tautinės mažumoms.
"Nuo tautinių mažumų politikos priklauso ir geri kaimyniniai santykiai. Manau, jog šiam klausimui Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio", - pažymėjo jis.
V.Stankevičiaus nuomone, tautinių mažumų politika svarbi ir kuriant stiprią pilietinę visuomenę.
Tuo tarpu euroskeptinės Tautos pažangos partijos lyderis parlamentaras Egidijus Klumbys BNS pareiškė, jog būsima Lietuvos užsienio politika tebus "besąlygiškas paliepimų, gaunamų iš Briuselio ir Vašingtono, vykdymas".
Šiais metais Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare, politikos mokslininkai pradėjo svarstymus, kaip reikia perorientuoti užsienio politikos prioritetus. Prieš gerą dešimtmetį nustatyti Lietuvos užsienio politikos pagrindiniai tikslai buvo narystės NATO ir ES siekimas ir gerų kaimynystės santykių palaikymas.
BNS
