Vienos nuomonės – Tarptautinio valiutos fondo ir jo ruporo Lietuvoje Laisvosios rinkos instituto – diktatas Lietuvoje įtartinai primena nesenus laikus, kai skambėjo šūkis „Viena partija – viena tiesa“, rašo savaitraštis „Ekstra“.
Atrodytų, per pusę amžiaus jau turėjome iki soties atsikąsti šūkio „Viena partija – viena tiesa“, jau keleri metai esame Europos Sąjungoje, kur nuomonių pliuralizmas, laisvos diskusijos yra tik skatinamos. Tačiau ar viskas taip jau gražu bene svarbiausioje valstybės gyvenimo srityje – ekonomikoje , „Ekstra“ teiravosi M. Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Ekonomikos katedros profesorės Onos Gražinos Rakauskienės.
„Liūdna, tačiau tenka konstatuoti, kad kol kas, kalbant apie Lietuvos ekonomiką ir jos perspektyvas, girdima – ir vien į ją atsižvelgiama – tik viena nuomonė: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir jo ruporo Lietuvoje laisvosios rinkos instituto (LLRI), - sakė O. G. Rakauskienė. – Ir šis požiūris, kurį pavadinčiau radikaliu liberalizmu, kone aklai įgyvendinamas bene vienintelėje ES šalyje – Lietuvoje. Kažkodėl mūsų valdžia nenori girdėti jokių kontrargumentų, kad ekonomika gali vystytis ir kitu keliu, ne tokiu nežmonišku, kai socialinės vertybės nustumiamos į antrąjį planą. O šiais metais Lietuvoje vis dažniau kartojami TVF ir LLRI teiginiai, kad didėjant gyventojų atlyginimams ir mažėjant mokesčiams Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas, todėl būtina imtis drastiškų priemonių: stabdyti darbo užmokesčio didėjimą ir mažinti darbo užmokesčio minimumą. Kažin ar reikia dar aiškinti, kad tai labai reakcingos priemonės...“
Pasak O. G. Rakauskienės, teiginys, kad Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas, yra, švelniai tariant, fikcija.
„Tokia ekonomikos padėtis grėstų tik tada, kai paklausa viršytų pasiūlą, o gyventojai gyventų ne pagal išgales. Tačiau iki tokios padėties mums dar toloka, - įsitikinusi O. G. Rakauskienė. – Tam reikia kelių sąlygų: itin sparčiai augančio bendrojo vidaus produkto ir darbo užmokesčio, didelės infliacijos ir biudžeto deficito.“
Pasak savaitraščio pašnekovės, tai, kad socialinė žmonių gerovė yra labai svarbi Europos Sąjungai, rodo ir tas faktas, kad per pastaruosius metus užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjo net 18 proc., nors ekonomika augo. Jos manymu šis faktas pirmiausia byloja, kad užsienio investuotojams svarbūs ne mūsų valdžios vyrų taip gerbiami makroekonominiai rodikliai, o Lietuvoje taip niekinami struktūriniai dalykai – situacija vidaus rinkoje, gyventojų perkamoji galia.
„Jei esame Europos šalis, tai gal ir gyvenkime pagal jos vertybes, puoselėkime jas, nes tik intelektualus žmogus gali sukurti didžiausią BVP. Dabar kažkodėl remiamės amerikietiškuoju ekonomikos modeliu. O tokia ekonomika yra labai ciniška. Tuo tarpu Europos šalyse ekonomika be socialinės atsakomybės prieš darbuotojus sunkiai įsivaizduojama. Čia socialinės politikos nepalaikantis verslas nekonkurencingas“, - sakė O. G. Rakauskienė „Ekstrai“.
