Lietuvos ūkis vis dar auga, o Estijoje ir Latvijoje jau prasidėjo vadinamasis „minkštasis nusileidimas“, tvirtinama ką tik paskelbtoje „Hansabank Markets“ ataskaitoje.
Jos išvadose sakoma, kad Baltijos šalys pagal ekonominį augimą ir toliau pirmauja Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų ketvirtį augimas sumažėjo, Latvija (11,2 proc. metinis augimas) ir Estija (9,8 proc.) pirmauja sparčiausiai augančių ES valstybių sąraše, o Lietuva iš 6 vietos pakilo į 4 (8,3 proc. metinis augimas), rašo dienraštis „Postimees“.
Tačiau visos trys Baltijos šalys pirmauja ES ir pagal infliacijos lygį – jos pateko į pirmąjį šalių su didžiausia infliacija penketuką. Latvija su 8,9 proc. infliacija užima pirmąją, Estija – trečiąją (6 proc.), o Lietuva – penktąją vietą (5 proc.). Baltijos šalys taip pat turi vieną didžiausių ES prekybos balanso deficitą – Latvijoje jis siekia 23,7, Estijoje – 17,1, Lietuvoje – 12,2 BVP procentus.
„Hansabank Markets“ analitikų teigimu Estijos ir Latvijos ekonomikos raida vyksta pagal vadinamąjį „minkštojo nusileidimo“ scenarijų, tuo tarpu Lietuva gali išvengti savo kaimynėms būdingų problemų – pavyzdžiui, pernelyg dinamiško ir nesubalansuoto augimo – sparčiau adaptuodama ekonominę struktūrą.
Didžiausią pasaulio reitingų agentūrų susirūpinimą kelia Baltijos šalių biudžeto politika – visos trys vyriausybės ekonomines problemas sprendžia pernelyg paviršutiniškai, pirmiausia besirūpindamos savo populiarumo reitingais ir rinkimų rezultatais, rašo „Postimees“.
Estijos „Hansabank“ analitikams nerimą kelia spartus vartojimo augimas visose Baltijos šalyse, kurį lemia didėjantis gyventojų užimtumas, sparčiai didėjančios pajamos ir didėjantis skolinimasis, pastebi dienraštis.
