Trečiadienį į Lenkiją išvyksta oficiali Lietuvos delegacija, dalyvausianti Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo renginiuose.
Vavelio pilyje Krokuvoje Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) atidarys istorinę parodą, o ketvirtadienį dalyvaus iškilmingoje Žalgirio mūšio minėjimo ceremonijoje istoriniame Griunvaldo lauke, kur stebės Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų pasirodymą ir riterių kovas. Vėliau svečiai iš Lietuvos lankysis didžiausioje Lenkijoje Malborko pilyje - buvusioje Kryžiuočių ordino sostinėje.
Planuojama, kad Griunvaldo lauke Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas pasirašys deklaraciją, kuria pasisakoma toliau stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Žalgirio mūšio minėjimo ceremonijoje Lenkijoje liepos 15 d. taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
Žalgirio mūšio inscenizacijoje šeštadienį istoriniame Griunvaldo mūšio lauke netoli Olštyneko miesto pirmą kartą Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui. Vytauto Didžiojo artimiausia palyda - du raiteliai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos patruliai, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
Vytautą Didįjį į mūšio vietą taip pat lydės ir inscenizacijoje dalyvaus daugiau nei 30 riterių iš Trakų pilies brolijos ir Kauno istorijos klubo. Kartu vyksta Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, inscenizacijos metu vilkėsiantys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis. Garbės sargybos kuopos kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių Vytį.
Lietuvos atstovai - iš viso daugiau nei 100 žmonių - riteriai, jų pagalbininkai, amatininkai, įsikurs atskiroje viduramžių stovykloje. Stovyklos gyventojai privalės laikytis griežtų reikalavimų, stovykloje gyvenimo būdas bus kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga.
Kiekvieno mūšyje dalyvaujančio kario ar riterio sveikata apdrausta 138 tūkst. litų verte. Jie taip pat apsaugoti nelaimingų atsitikimų draudimu, į kurį papildomai įtrauktos sportinės traumos, kurios gali nutikti kovų metu.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos suburia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja keli tūkstančiai riterių iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
