Pastarojo meto Lietuvos įmonių pastangos prisivilioti atgal tautiečius, išvykusius dirbti į užsienį, dažniausiai baigiasi nesėkme. Neblogi Lietuvos mastu atlyginimai nesuvilioja nei statybininkų, nei virėjų, o ir patys darbdaviai nelinkę pasitikėti darbuotojais, kurie bet kada gali vėl pakelti sparnus, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Ar norėtumėte grįžti namo?“, „Siūlome darbą Lietuvoje“, „Siūlome patrauklų, nuo rezultatų priklausantį atlyginimą ir geras darbo sąlygas“ – tokie Lietuvos darbdavių skelbimai vis dažniau pasirodo Airijoje leidžiamuose lietuviškuose laikraščiuose.
Daugiau darbdavių dėmesio Airijoje gyvenantys lietuviai pajuto jau balandžio mėnesio pabaigoje. Visgi Lietuvos įmonių, besidairančių darbininkų tarp Airijos lietuvių, vadovai pripažįsta – lūkesčiai ką nors parsivilioti namo nepasiteisino. Nors atlyginimai pastaruoju metu Lietuvoje augo, jie nepasiekė tokio lygio kaip Airijoje.
Kita vertus, darbininkais, grįžtančiais iš Airijos, nepatenkinti ir Lietuvos darbdaviai. Besiblaškantys tarp dviejų šalių žmonės įgyja nepatikimų darbuotojų vardą, mat jie bet kada vėl gali pakelti sparnus, teigia „Lietuvos rytas“.
Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Litmaxas“, darbuotojų uoliai ieškanti per airių spaudą, susiduria su nemenkais sunkumais. Šiuo metu įmonei reikalingi tinkuotojai, fasado šiltintojai bei vidaus apdailos specialistai.
Įmonės atstovai teigė, kad aukštos kvalifikacijos darbininkai galėtų uždirbti vidutiniškai po 3500 litų per mėnesį. O tų, kurie dirbtų ypač kokybiškai ir spėriai, alga galėtų siekti net 6000 litų. Nepaisant to, įmonei iki šiol pavyko prisivilioti tik tris žmones, kurie anksčiau ne vienerius metus plušėjo svetur.
„Airijoje gyvenantys lietuviai dažnai nežino, kaip čia pas mus viskas keičiasi, – neišmano, kokios čia galimybės. Tačiau, žinoma, kad Lietuva pasiektų Airijos lygį, dar reikėtų pasitempti. Darbininkui svarbu ne tik atlyginimas. Yra ir kitų priežasčių, kurios netraukia grįžti į Lietuvą“, – aiškino bendrovės „Litmaxas“ vadovas.
Airijos ambasada Vilniuje, ieškodama ambasadai virėjo ir ambasadoriaus rezidencijos tvarkytojo, meškerę taip pat metė Airijoje. Tikėtasi, kad šis siūlymas galėtų būti patrauklus lietuvių emigrantams. Tačiau bandymas į Lietuvą persivilioti žmogų iš Airijos buvo nesėkmingas.
Atlyginimo dydį ambasados darbuotojai derino su ambasadoriumi ir jo žmona, tačiau pasakyti jo dydžio administratorė negalėjo. Ambasadai galiausiai pavyko rasti darbuotojų iš Vilniaus.
Vilniaus statybų bendrovėje „Skirnuva“, taip pat duodančioje skelbimus į Airijos spaudą, dirba ne vienas statybininkas, kadaise laimės ieškojęs svetur.
„Vieni grįžo, nes pakankamai užsidirbo, kitiems svetur nepasisekė. Tie, kurie buvo dirbę mūsų kompanijoje, grįžo pas mus. O ar Airijoje dirbantiems žmonėms patinka sąlygos Lietuvoje? Manau, kad ne. Tačiau daugelis jų net nežino, ko nori, blaškosi“, – kalbėjo „Skirnuvos“ personalo vadovė Palma Petrauskaitė.
P.Petrauskaitė įsitikinusi, kad dažnam statybininkui pagal pragyvenimo lygį Lietuvoje patrauklus pasirodytų ir 3000 litų atlyginimas atskaičius mokesčius.
Tačiau Airijoje gyvenantys emigrantai nelinkę per daug pasitikėti Lietuvos darbdavių pažadais. Yra ne vienas pavyzdys, kai susigundę darbdavių vilionėmis lietuviai ryžtasi grįžti į tėvynę, o paskui nusivilia negavę žadėto darbo ir atlyginimo.
Tokiais atvejais tautiečiai grįžta į Airiją: čia, net ir gaudami minimalų valandinį darbo užmokestį, kuris nuo šių metų liepos 1 d. yra 8,65 euro (apie 29,84 lito), jie gali normaliai pragyventi. Tuo tarpu Lietuvoje net ir vidutines pajamas gaunantys žmonės priversti taupyti.
Lietuvos darbdavių nuoširdumu abejoti verčia ir tai, kad lietuviškuose darbo pasiūlymuose, priešingai nei airiškuose, dažnai nenurodomas konkretus atlyginimas. Frazė „Atlyginimas – sutartinis“ daugelį išeivių verčia susimąstyti, ar tikrai Lietuvoje gyvenimas pagerėjo.
Parvilioti namo Airijoje gyvenančius emigrantus labiausiai suinteresuotos statybos įmonės, tad kvalifikuoti šios srities specialistai – paklausiausi. Neoficialiais duomenimis, Airijoje statybų sektoriuje dirba apie 20-30 tūkst. lietuvių.
Ir nors siūlomas atlygis negali konkuruoti su Airijoje statybų sektoriuje dirbančių lietuvių atlyginimais, ne vieną viliotų karjeros perspektyvos Lietuvoje, kurios Airijoje yra gerokai menkesnės.
Nors bendrovei „Litmaxas“ sunkiai sekasi pritraukti lietuvių emigrantus, jai pavyko sudominti vokiečius. Bendra Vokietijos ir Lietuvos įmonė Vokietijos statybininkams moka apie 5 proc. didesnį atlygį, tačiau tai atperka vokiečių darbo našumas, pažymėjo "Lietuvos rytas".
