Latvijoje veikia 1300 lietuvių įmonių. 36 proc. tiesioginių Lietuvos užsienio investicijų tenka Latvijai.
Nors vis garsiau kalbama apie kaimyninės Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą, Latvijoje įsitvirtinęs lietuvių verslas iš ten trauktis nė nemano - planuoja plėtrą ir augsiančius pardavimus.
„Žinios apie Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą mūsų negąsdina, nes Latvijos pieno žaliavos rinką traktuojame kaip vietinę. Esame pasirengę ten investuoti, įkurti modernų pieno surinkimo centrą, ir negatyvi informacija mūsų apsisprendimo nepakeis“, - teigė vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Bendrovė yra įsigijusi Latvijos įmonės „Jekabpils pieną kombinats“ kontrolinį akcijų paketą, planuoja ir naujų investicijų.
Rimtus ketinimus Latvijoje puoselėja ir „Vilniaus prekybai“ priklausanti įmonė „Akropolis“. Buvusių Rygos gamyklų teritorijoje planuojama statyti du prekybos ir pramogų centrus, kurie, latvių žiniasklaidos teigimu, turėtų būti didžiausi visoje šalyje.
„Šiuo metu renkame informaciją apie sąlygas, reglamentus, konsultuojamės su Rygos miesto tarnybomis. Tikimės vasarą turėti konkrečius koncepcinius rėmus ir projektų parametrus, o rudeniop tikimės pradėti rūpintis leidimais statyboms“, - teigė „Akropolio“ plėtros vadovas Sigitas Daugnoras.
Nuotekų valymo įrenginių gamintoja bendrovės „Traidenis“, Latvijos rinkoje dirbančios šeštus metus, vadovas Sigitas Leonavičius sako ten matantis didelių galimybių, nes aplinkosauginiai projektai šioje šalyje pradeda įsibėgėti tik pastaraisiais metais: „Mūsų įrangos paklausa Latvijoje nuolat auga“.
Anot Latvijoje dvi kelių tiesimo įmones valdančios bendrovės „Panevėžio keliai“ direktoriaus plėtrai Eugenijaus Rečiūno, Latvijos rinka yra įdomi dėl artumo ir kiek mažesnės nei Lietuvoje kelių tiesėjų pasiūlos.
Plėtrą Latvijoje planuoja ir Lietuvos drabužių prekybos lyderė „Aprangos“ grupė. „Apranga“ Latvijoje veikia nuo 2003-iųjų. Prie šiuo metu veikiančių 24 parduotuvių per artimiausius 15 mėnesių turėtų prisidėti dar penkiolika naujų.
„Latvijoje matyti ekonominės plėtros lėtėjimo požymių, nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, vartojimo mažėjimas. Bet kita vertus, šią šalį pamaitina investicijos, ypač iš Rusijos, o Rusijos rinka gana stipri, todėl ir didesnio nuosmukio nereikėtų tikėtis. Todėl manau, kad ir Lietuvos investicijų srautas ten neišseks“, - svarstė banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
