Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių.
„Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga. Mes be abejo, tam dalykui ruošiamės ir 2016 metai bus skirti pasiruošti testavimui bankų kibernetiniame sektoriuje. Tai sutampa ir su valstybės mastu. Patvirtinta nauja koncepcija ir teisės aktų pakeitimas, kuriuos inicijavo patys bankai. Šie pakeitimai susiję su duomenų baze apie asmenis, kurie kelia tam tikras rizikas, susijusias su elektroniniu sukčiavimu“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Apskirtai, ne vien bankų sektoriuje, užfiksuojama 3 – 4 tūkst. incidentų per mėnesį. Visgi per 2015 metus bankų sektorius dėl tokių incidentų patyrė apie 4 mln. eurų nuostolių.
„Elektroninės aplinkos rinka yra išaugusi dramatiškai. Jei 2008 metus palygintume su 2015 metais, vien elektroninės bankininkystės skaičius yra padidėjęs beveik 3 kartus, nautodojų šiuo metu maždaug 4 mln. Natūralu, kad daugėja klientų, operacijų ir daugėja nusikaltimų“, - teigia V. Vasiliauskas.
Pasak LB vadovo, kibernetinis saugumas nėra didžiausia rizika, bet išskirtinumas šiuo aspektu, kad ši sritis – nuolatos padidinto dėmesio zonoje.
Lietuvos bankas gali pakišti koją saugumo užtikrinimui
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dėl tikslios nuostolių sumos nelinkęs diskutuoti, tačiau teigia, kad skaičius atrodo pakankamai didelis. Visgi bendraujant su bankais tokio reikšmingo praradimo nejaučiama, sako jis.
„Kad yra problema ir bankai turi vis daugiau investuoti į tą klausimą, tai tikrai akivaizdu. Siūlėme priemones, kad būtų valstybės mastu būtų skiriama daugiau dėmesio galimų kibernetinių atakų atveju. Daug yra investuojama ir stiprinama ši sritis. Bankų federacija yra pasirašiusi sutartį su Europolu, derinamos priemonės, keičiamasi europine informacija apie kibernetines atakas. Lietuvoje taip pat prieš kelis metus pateikėme įstatymų pakeitimą, kad bankai galėtų keistis informacija apie įvairius kibernetinių atakų atvejus“, - vardija S. Kropas.
Nors bankų klientai moka už saugumą, S. Kropas pabrėžia, kad saugumas stiprinimas iš bendro banko pelno. Pasak jo, jau dabar didelis dėmesys skiriamas IT projektams ir ateityje jis tik stiprės.
„Turime užtikrinti pasitikėjimą, kad bankų sąskaitose laikomi pinigai yra saugūs ir bankas geba teikti paslaugas net esant trukdymams elektroninėje erdvėje. Šios investicijos yra skiriamos ne iš paslaugų krepšelio, o iš banko pelno. Tai, kad bankas uždirba pelną, priima inovatyvius sprendimus ir užtikrina saugumą, yra išskirtinė kredito įstaigų savybė lyginant su kitais mokėjimo paslaugų teikėjais“, - pabrėžia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Anot jo, visgi pagrindinėms paslaugoms yra keliami trukdžiai, o mokėjimo paslaugos ypač reguliuojamos, o tai gali sudaryti problemų saugiai teikti paslaugas ir konkuruoti rinkoje.
„Tai gali būti vienas šalutinių veiksnių iniciatyvos nustatyti bankų paslaugų krepšelio dydį. Bankams gali būti sudėtinga konkuruoti ir teikti naujas inovatyvias paslaugas, kurios reikalingos užtikrinti saugumą. Jei įvedi naują paslaugą elektroninėje erdvėje, turi numatyti ir galimas rizikas. Aš manau, kad bankai negali daryti kompromiso dėl saugumo, nes jei nebus užtikrintas saugumas, kris pasitikėjimas bankais. Tad bankai gali būti priversti riboti naujų paslaugų ir investicijų teikimą, nes nauji produktai reiškia naujus iššūkius, tame tarpe ir saugumo“, - svarsto S. Kropas.
