Tie, kurie Europos automobilių kroso čempionato etapą stebėjo Vilkyčiuose pernai, puikiai prisimena, kokios aistros ir emocijos ten virė. Praėjusiais metais trasos 35-erių metų jubiliejus buvo pažymėtas itin gausiu incidentų skaičiumi finalinę renginio dieną. Teisėjams raudonas vėliavas teko pakelti net dešimt kartų. Tokio precedento neprisimena net daugiausiai patirties Europos automobilių kroso čempionate turintys mūsų šalies pilotai, organizatoriai ir net patys teisėjai.
Nors toks didelis incidentų skaičius yra labiau išimtis nei taisyklė, patys bagių sporto lenktynininkai pripažįsta, jog praėjusių metų etapas buvo išties išskirtinis. Šiais metais žygį per Europą nuo pirmojo etapo Vokietijoje pradėjęs mūsų šalies lenktynininkas Tomas Zavarskis pernai ir pats finale pakliuvo į incidentą, kurio metu vertėsi ir smarkiai sudaužė savo bagį.
Paklaustas, kodėl praėjusiais metais varžybose užfiksuota tiek daug susidūrimų jis tvirtino, kad labai daug lemia sėkmė, o tyčia avarijų tokio lygio varžybose niekas nekelia. Tiesa, Tomas Zavarskis pažymėjo vieną svarbią detalę – Vilkyčių trasa yra bene greičiausia Europoje.
„Aišku, pas daugelį dalyvių technika yra kasmet tobulesnė, kiek greitesnė negu anksčiau. Padidėjo greičiai, nes pati trasa juk nepagreitėjo. Ji liko tokia pati greita. Vilkyčiuose po starto susijungiame iki šeštosios pavaros, greitis siekia apie 140-150 km/val. Bet išties tai sunku pasakyti, kodėl viskas pernai „sukrito“ taip dramatiškai. Taip niekada nėra buvę. Manau, kad tiesiog taip susidėliojo aplinkybės ir daugeliui pritrūko sėkmės.
Tarkime mano atveju buvo visiškai sėkmės dalykas. Išvažiavau iš starto, tiesioje atkarpoje vienas dalyvis kliudė kitą, o pastarasis kliudė mane, važiuojantį savo trajektorija. Tai aš taip tiesiu vairu ir nulėkiau į atitvarus. Tai tokią situaciją čia galima vadinti tik sėkme ir atsitiktinumu, kad kliudė būtent mane“, - sakė Tomas Zavarskis, pridūręs, kad šių metų sezono pirmasis etapas Vokietijoje irgi buvo dramatiškas, tačiau tiek daug incidentų neįvyko.
Tiesa, dalyvių technika čia labiau kentėjo ne nuo kontaktų, bet nuo trasoje esančių duobių. Dėl šios priežasties dalyviai visuomet žeria komplimentus Vilkyčių trasai, mat joje trasos gruntas yra toks, kad čia duobei atsirasti nėra net teorinės galimybės.
Pirmame etape Vokietijoje Tomas Zavarskis prasibrovė į B finalą, tačiau jo metu būtent ir pataikė į duobę. Po smūgio per pusę lūžo ratas.
Tomui Zavarskiui antrina ir karjerą jau baigęs bagių lenktynininkas Tautvydas Urba. Jis aukščiausius savo pasiekimus iškovojo 2017 metų sezone, kai galutinėje Europos autokroso čempionato rikiuotėje liko septintas. Lietuvis savo vardą į istoriją įrašė laimėdamas etapą Italijoje, o Čekijoje finišavo antras. Geriausias Tautvydo Urbos pasiekimas Vilkyčiuose – ketvirtoji vieta.
Sportininkas tikina, kad incidentai varžybų metu yra labiau atsitiktinumas nei tendencija. Pasak lenktynininko, Europos automobilių kroso čempionato dalyviai puikiai supranta kiekvieno sėkmingai pabaigto etapo vertę, todėl retai užsiima akla rizika ir ėjimais „va bank“. Teisę suklysti dalyviai turi tik kartą, nes sezono gale iš galutinio rezultato išbraukiamas tik vienas, nesėkmingiausiai susiklostęs etapas.
„Dažniausiai „karštesni“ būna pusfinaliai, kai kovojama dėl vietos finale, o finale visi lyderiai, tas dešimtukas jau važiuoja dėl to, kad pasiektų finišą ir atsivežtų taškų sezonui. Juk visi siekia rezultato metų gale ir tas, kuris važiuoja trečias, tikrai aklai nerizikuos tam, kad taptų antru. Jam bus aktualiau išlaikyti tą trečią vietą.
Finišuoti tikrai yra labiau verta nei sudaužyti techniką ir tapti žiūrovu ir „nuo kranto“ žiūrėti varžybas. Paimkime paprastą pavyzdį – vokietį Bernd Stubbe. Jis daugkartinis Europos čempionas, nors sezono metu tikrai ne visus etapus baigdavo tarp greičiausių trejetuko. Tačiau baigia, finišuoja, laimi taškus ir gale metų tas stabilumas atsiperka“, - sakė Tautvydas Urba.
