Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) tenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos kasacinį skundą ir panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos balandžio 30 dienos nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
LAT patenkinus Panevėžio prokurorų prašymą, prieš teismą vėl stos išteisinta mama ir jos bendrininkė, kurios dėka jos pavaldinė gavo padidinta motinystės išmoką
Prokurorų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo, išsamiai neišnagrinėjusio prokuratūros apeliacinio skundo ir padariusio nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įtikino LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegiją.
LAT pripažino, kad Panevėžio apygardos teismo nutartis atskleidžia vienpusiškai įvertintas šioje byloje nustatytas aplinkybes, nes teismo išvados padarytos vadovaujantis tik išteisintųjų ir jiems artimų asmenų parodymais, neįvertinti juose esantys prieštaravimai ir neatitikimai kitiems byloje esantiems duomenims, jie nelyginti su kita bylos medžiaga. Apygardos teismas taip pat argumentuotai nepasisakė, kodėl atmetė išteisintųjų kaltei įrodyti surinktus duomenis, išsamiai nurodytus apeliaciniame skunde.
LAT teisėjų kolegija, panaikinusi apeliacinės instancijos nutartį, padarė išvadą, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, įrodymų vertinimas byloje neatitinka baudžiamojo proceso nuostatų reikalavimų, nes Panevėžio apygardos teismo apeliacinės instancijos nutarties išvados nepagrįstos išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tikėtina prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina detaliai patikrinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo pagrįstumą, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą straipsniuose numatytų nusikaltimo sudėties požymių požiūriu, patikrinti ir įvertinti pirmiau pateiktus argumentus.
Dvi moteris - ūkio savininkė B. L. ir jos darbuotoja D. S. buvo kaltinamos apgaule siekusios vieningo tikslo, kad valstybinio socialinio draudimo fondas vienai jų – D. S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai – valstybinio socialinio draudimo fondas galėjo nepagrįstai išmokėti 46 tūkstančius 579 litų motinystės ir vaiko priežiūros pašalpų.
Bylos duomenimis, medienos perdirbimu besiverčianti ūkio savininkė B. L., įtariama fiktyviai įdarbinusi D. S. pardavimų vadybininke ir jai paskyrusi trijų tūkstančių litų atlyginimą tik už dviejų valandų trukmės darbą. Kūdikio besilaukianti moteris tuo laikotarpiu, kurio metu gautos pajamos vėliau nulėmė pašalpų dydį, suspėjo dirbti keliose įstaigose.
Vadybininkė taip pat buvo pamaloninta dviejų tūkstančių 500 ir trijų tūkstančių 800 litų premijomis, nors kitiems įmonės darbuotojams, dirbusiems visą dieną, premijos nebuvo mokamos. Pasak savininkės, dvi valandos labai įtempto ir žalingo sveikatai kasdieninio darbo su kompiuteriu, buvo vertos tokio dydžio premijų. Nemalonumų turėjusios motinos nuteistos sostinės teismo. Nukentėjo ir aktorė Eglė Jackaitė, kuriai teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę.
