Stereotipus apie žmogaus atmintį griauna šiemet jau dešimtą kartą vykęs Lietuvos Pi čempionatas, kuriame dalyviai varžosi, kuris parašys kuo daugiau Pi konstantos skaitmenų po kablelio. Kovo 14-oji yra tarptautinė Pi konstantos diena, kaip tik šią dieną buvo pasiektas ir Lietuvos naujas rekordas. Naujasis Lietuvos atminties rekordininkas ir čempionas portalui tv3.lt atvirai papasakojo apie baimes, atminties technikas ir dalyką, kurio vengia dėl įtempto grafiko.
Po penkių valandų – pirma vieta
Simboliška, bet būtent šis čempionatas iš Vilkaviškio kilusiam Henrikui Šalūgai buvo penktasis, kurį jisai laimėjo, pasiekdamas naują rekordą, parašęs net 5001 skaitmenį po kablelio. Pasak Henriko, šiemet čempionato dalyviai pakėlė kartelę, kadangi buvo kur kas daugiau žmonių, parašiusių virš šimto skaitmenų.
„Galbūt populiarėja šis čempionatas, visgi, pastebėjau, kad dalyvauja daugiau žmonių, kurie tiesiog mintinai įsimena tą skaičių seką. Yra tokių, kurie ruošiasi tik vakarą prieš, bet taikant konkretų būdą, tai tikrai įmanoma. Tą kiekį skaičių man irgi galbūt būtų reikėję vieno vakaro, bet kartojimui reikia laiko. Todėl tam, kad nesuklysti, atsiminti seką, reikia laikas nuo laiko pasikartoti.
Iš tiesų, čempionate aš skaičių seką parašiau per pusantros valandos, bet likusį laiką aš tiesiog skyriau pasitikrinimui, nes jau penktas čempionatas ir aš nuolatos padarydavau kažkur klaidą, nors parašydavau kur kas daugiau skaitmenų.
Todėl šįkart, susigalvojau labai sudėtingus būdus, kaip patikrinti ar nesupainiojau. Nors užtrukau labai ilgai, bet tai garantavo mano sėkmę. Rašymas, iš tiesų, labai vargina, nors atrodo, mintyse ir prieš akis tiesiog sukasi skaičiai, bet natūraliai pavargsti.
Anaiptol, pasaulio rekordas yra 70 tūkstančių skaičių, bet ten jie vardinami žodžiu. Tai yra greitesnis būdas, bet ar lengvesnis, negaliu pasakyti, nes neteko niekada išbandyti“, – pasakojo Lietuvos atminties čempionas.
Jo manymu, Lietuvoje naudojamas rašymo ranka metodas jau yra pakankamai senas, netgi jis pats čempionatui ruošiasi naudodamas kompiuterinę programą, kuri supaprastina elementarų procesą.
H. Šalūga: kitais metais nebūtinai dalyvausiu
Puikius rezultatas šiais metais pademonstravęs jaunas vyras atvirai pripažįsta nežinąs, ar kitais metais dalyvaus čempionate. Pasirodo, jį stabdo net keli faktoriai.
„Dabar aš dar atsimenu tuos skaičius ir seką, galėčiau pakartoti, bet nenorėčiau jo visus metus nešiotis galvoje ir to nedarau. Kaskart prieš čempionatą, likus maždaug dviem savaitėms, atsisėdu mokytis. O juk mokaisi tai, ką jau mokėjai kažkada. Nes jeigu nekartoji, blėsta informacija. Aišku, ne taip greitai, kaip ji galėtų blėsti tiesiog tam kartui išmokus mintinai. Nors tiek skaičių net nebūčiau sugebėjęs išmokti mintinai, ir net bandęs nebūčiau.
Visi mes pamirštame dalykus. Ir jeigu aš kažko nepakartočiau po mėnesio, tikrai atsirastų nuotrupų. Be to, ką jau pastebėjau, kad su kiekvienais metais lengviau. Nes metodas naudojamas tas pats ir dėl to nemaža dalis skaičių tiesiog atsigamina atmintyje. Bet vis tiek reikia iš naujo prisiminti.
Visgi, mane galbūt stabdo ir tos dvi savaitės, gal net ir stresas. Kaskart atėjus, jau pradedu jaudintis ir galvoti, o jeigu įvelsiu klaidą. Aš šiemet tikrindamasis irgi radau klaidų ir džiaugiuosi pastebėjęs. Ir konkurencijos baimė vis dažniau atsiranda, nenorėčiau pralaimėti dėl įveltos klaidos sekos pradžioje. Taip jau netgi yra nutikę vienais metais, kai parašiau 5000 skaičių, o klaida buvo įsivėlusi tarp pirmų trijų šimtų skaitmenų. Tada pralaimėjau prieš save.
Žinoma, faktas ir tai, kad kitais metais jau turėčiau pasirodyti ne su 5000 skaitmenų, o gerokai didesniu kiekiu. Nėra labai malonus tas kelių valandų tikrinimosi procesas. Aš tai darau labiau tam, kad atkreipti dėmesį į tai, ką gali treniruota atmintis, nes tai mano pagrindinis tikslas.
Vienas kolega man kažkada sakė, kad turėčiau kasdien įsiminti po kelis šimtus skaičių ir metų pabaigoje, jau pasaulio rekordą galėčiau gerinti. Bet kol kas tam neturiu didelės motyvacijos, o ir naudos kol kas iš to svarios nėra. Nežinau, ar tai pati geriausia laiko investicija“, – svarstė Henrikas.
Nors šis čempionatas iš tiesų reikalauja nemažo pasirengimo, pastangų ir laiko sąnaudų, tai labiau yra savotiška pramoga ir savęs pasitikrinimas. Nes pasiekimai net ne visada įvertinami prizais.
„Kiekvienais metais su prizais būna įvairi situacija. Yra buvę metų, kai jų iš vis nebuvo, kitais kartais esu gavęs proginių monetų. Šiemet net nežinojau, kas laukia, visgi, prizas pakankamai solidus ir simboliškas – 314 eurų. Kiti dalyviai, berods, gavo po 3,14 eurų. Dėl dalyvavimo ateityje, galbūt motyvuotų ir didesnis prizas“, – atskleidė atminties čempionas.
Verta priminti, kas Henrikas jau prieš metus laiko įkūrė „Atminties akademiją“, kur veda mokymus ir seminarus visiems, norintiems efektyviau išnaudoti atmintį.
Ne dėl amžiaus prastėja atmintis
Į jo vedamus seminarus įvairių sričių specialistai ir moksleiviai renkasi skirtinguose Lietuvos miestuose. Tačiau Henrikas visuomet pabrėžia du aiškius motyvus, kodėl tuo užsiima. Ir tai nėra pinigai.
„Domėjausi užsienio pavyzdžiais, kaip moksleiviai atminties technikų mokomi jau nuo pradinių klasių ir vėliau demonstruoja itin gerus rezultatus. Tai noriu ir mūsų šalyje parodyti, kad nesame prastesni, o reikia tik kelių tinkamų metodų. O antras dalykas, noriu parodyti praktinę naudą atminties naudojimo ir pritaikymo gyvenime. Už žmogaus smegenis ir atmintį kol kas nėra geresnių dalykų.
Visgi, jau artimiausiu metu planuoju suburti žmonių komandą, nes vienam viską daryti, iš tiesų, jau yra per sudėtinga. Yra susidomėjimas iš mokyklų ir įmonių bei pavienių žmonių, bet viskas vyksta truputį lėčiau nei norėtųsi.
Visas klaidas jauti asmeniškai ir finansiškai, kartais jau pavydžiu draugams to stabilumo. Aš manau, kad man sekasi gerai. Nes tikėtis verslą pradėjus nuo nulio staigaus ir didelio rezultato, manau, būtų absurdiška. Tiesiog matau ir toliau potencialą užsiimti tuo, ką darau. Jaučiu, kad ateityje bus dar geriau ir tai mane skatina veikti.
Yra Lietuvoje dar keletas žmonių, kurie užsiima panašia veikla. Bet mus skiria vienas dalykas – jie niekada nedalyvavo panašiuose atminties čempionatuose. Be to, jie labai specializuojasi, vienas su kalbomis dirba, kitas su vaikais. Aš manau, kad jie tiesiog susipažino su technikomis ir teorija bei taip išmoko juos panaudoti. O aš visada galvojau ir tebegalvoju, kad reikia pirmiausia pačiam mokėti gerai, suprasti ir patirtį turėti, o tik tada dalintis su kitais“, – tvirtino H. Šalūga.
Jis tikino nustebęs atsiliepimais ir komentarais žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams apie jo pasiektą rekordą. Tačiau skeptikų ateina ir į jo seminarus, todėl jis turi paruošęs atsakymus, nors geriausiu įrodymu laiko būtent pademonstravimą sugebėjimų.
„Šiuo atveju tai siūlyčiau visiems pažiūrėti „Power Hit Radio“ radijo laidos vaizdo įrašą, kur ekspromtu atlikau užduotį.
Juolab, manau, kad jokios piliulės neduos gero rezultato ir tik treniravimasis duoda geriausius rezultatus.
Vienas vyraujančių pagrindinių stereotipų – atmintis prastėja su amžiumi. Mano seminaruose dakyvao keli žmonės, kuriems tikrai buvo virš 70 metų ir jų atmintis neatsiliko. Vienintelis dalykas, kuris stabdo žmones, ir čia net neturiu omenyje senjorus – nusistatymas, kad amžius turi kažkokią įtaką atminčiai. Pasaulio čempionate aš mačiau pačius tikriausius įrodymus, kad tikrai nėra nieko bendro tarp to. Visgi, lietuviams tai dar sunku suprasti. Netgi keliose Lietuvos mokyklose teko išgirsti, kad jų mokiniams „atminties nereikia“, – neslėpė nuostabos Henrikas.
Atminties technikos supaprastintų ir palengvintų įsiminimo procesą, todėl nereikėtų paprasto mintino įsiminimo, kuris išlieka labai trumpai.
Tikslas – pakliūti į pasaulio TOP100
Dar 2013 m. Henrikas dalyvavo pasaulio atminties čempionate, kur buvo vienintelis Lietuvos atstovas, tačiau tada koją pakišo pirmo karto jaudulys. Visgi, jis jau svarsto apie dalyvavimą šiemet vyksiančiame čempionate.
„Mano užsibrėžtas tikslas buvo Lietuvos Pi čempionate pasirodyti gerai, o dabar jau galima ir čia koncentruoti dėmesį. Visgi, man vėl tenka dvi roles atlikti: viena kaip atminties atleto, kur turiu kažkokius rezultatus pasiekti, o kita – kaip verslo savininko, kur reikia vystyti toliau akademiją.
Tad jeigu noriu gerai pasirodyti pasaulio čempionate, reikės visiškai pakeisti savo gyvenimo ritmą bent kuriam laikui.
Kadangi pažįstu ne vieną pasaulio čempioną, užkulisiuose kalbėjome apie pasirengimą: tai maždaug šešios valandos kasdienių treniruočių maždaug tris ar šešis mėnesius iki čempionato. Mano tikslas šiuo atveju būtų bent jau į TOP100 pakliūti, o tai jau irgi būtų geras pasiekimas
Juolab, dabar reitinge nuo pasirodymo 2013 m. jau esu gerokai kritęs žemyn, nors dar į tūkstantuką patenku. Visgi, šioje srityje taip pat jaučiamas bendruomenės šioks toks susiskaldymas dėl didelių įkainių, nepatogių lokacijų, šališkų arbitrų ir t.t.
Be to, turėčiau iš savęs padengti visas išlaidas. Todėl turiu minčių dėl projektų rašymo paramai gauti, tačiau, vėlgi, vienas to nepadaryčiau. Pavyzdžiui kitų šalių atletai atvyksta su komandomis, su treneriais, o tai rodo tikrai rimtą šalies požiūrį ir pasirengimo lygį. Kol kas tai jaučiu rankų stoką, labai reikia komandos. Galiu tik trumpai pasakyti, kad pasaulio čempionatuose su atmintimi daromi itin unikalūs bandymai. Ir tokios užduotys, kaip piršto antspaudų ar psichologų naudojamų pieštų dėmių įsiminimas – tikrai įveikiamos“, – pasakojo atminties čempionas.
Visgi, jis prasitarė, kad šiuo metu neturi laiko ir net vengia vieno dalyko – antros pusės paieškų. Kadangi jis yra įsitikinęs, jog toks apkrautas jo grafikas, tik vargintų kitą žmogų, o kai bus laikas, atsiras ir kitoks prioritetų dėliojimas.
10-ojo Lietuvos Pi čempionato pasiekimai:
Henrikas Šalūga 5001 - naujas Lietuvos rekordas!
Almantas Šarakojis 1272
Dominykas Ruibys 420 (3 kursas)
Emilis Kaziukėnas 250 (2 kursas)
Kasparas Ragaišis 210 (3 kursas)
Elena Užiūnaitė 172 (2 kursas)
Karolina Juknaitė 169 (2 kursas)
Ugnius Stasiukynas 153 (1 kursas)
Ervinas Bernatavičius 151 (3 kursas)
Nerijus Kaminskas 121 (3 kursas)
Viktorija Šarpytė 120 (1 kursas)
Sandra Stanionytė 118 (FTMC doktorantė)
Martynas Linkevičius 111 (2 kursas)
Naglis Pilkionis 110 (1 kursas)
Nida Duobaitė 108 (3 kursas)
Nojus Pakėnas 108 (1 kursas)
Mykolas Šveistrys 108 (2 kursas)
Tauras Bukelis 105 (2 kursas)
Gilbertas Umbražūnas 105 (3 kursas)
Modestas Gražys 105 (2 kursas)
Tomas Kubaitis 105 (2 kursas)
Artūras Jocas 105 (3 kursas)
Aurys Šilinga 105 (3 kursas)
Lukas Dundulis 104 (1 kursas)
Vilius Mažeika 104 (2 kursas)
Patrikas Vanagas 104 (2 kursas)
Jogaila Pranys 100 (1 kursas)
Rokas Lapė 100 (3 kursas)
