Afganistano Goro provincijoje Lietuvos archeologai surinko iki šiol neturėtų duomenų apie šiame regione penkis tūkstantmečius - nuo vario-akmens amžiaus iki viduramžių - klestėjusias kultūras.
Pirmosios Lietuvos archeologinės ekspedicijos Afganistane metu spalio 3-21 dienomis keturi archeologijos projektų centro "Antiqua" misijos dalyviai Goro provincijoje ieškojo istorijos, archeologijos ir kultūros paveldo liekanų.
Pasak misijos mokslinio vadovo, Vilniaus universiteto profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, keliaujant kalnuose, vos 30-40 kilometrų spinduliu aplink Goro sostinę Čagčaraną per trumpą laiką buvo aptikta vienuolika anksčiau nežinotų archeologijos objektų, tarp kurių daugiausia buvo Vidurio Azijai būdingų gyvenviečių liekanos, ankstyvieji įtvirtinimai ir viduramžių tvirtovės.
Jo teigimu, plačiuose kalnų slėniuose ir netoli esamų bei išdžiūvusių upių stūksančios dirbtinės kalvos slepia turtingus, iki dvylikos metrų storio kultūrinius sluoksnius, kurie niekada nebuvo tyrinėti.
Anot A.Luchtano, Vidurio Afganistano teritorija kartu su Tigro ir Eufrato tarpupiu, dabartinėmis Irano, Rytų Indijos teritorijomis įėjo į ankstyviausių pasaulyje žemdirbių kultūrų zoną.
Archeologai aptiko ir nelegalių kasinėjimų, kurie buvo vykdomi ieškant lobių Talibano režimo valdymo metais, pėdsakų.
Pasak misijos projekto vadovės Daivos Luchtanienės, pasibaigusiame projekto etape buvo siekiama identifikuoti archeologijos ir istorijos paveldo objektus, jų išlikimo lygį, būklę, įtraukimo į registrą galimybę.
Žvalgybinėje ekspedicijoje dalyvavo trys Afganistano Kultūros ir informacijos ministerijos, Afganistano archeologijos instituto ir Paminklų apsaugos departamento deleguoti specialistai, kurie, pasak D.Luchtanienės, turėjo galimybę užpildyti žinių apie Gorą trūkumą bei susipažinti su tarptautine tyrimų metodika.
Ekspedicijos rezultatus Lietuvos archeologai pristatė mokslo bendruomenei Kabule.
Kaip pranešė URM, archeologus Čagčarane buvo apgyvendinę Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės kariai.
