Panaikinus apygardos teismo nutartį, R. Zamolskio baudžiamoji byla perduota tam pačiam teismui, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.
Apygardos teismas parengimo nagrinėti bylą teisme metu priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme.
Tokiais pažeidimais Panevėžio apygardos teismas nurodė šias aplinkybes: pirma, ikiteisminio tyrimo metu nesilaikyta reikalavimo dėl kaltinamojo akto nuorašo įteikimo R. Zamolskiui, šiuo metu atliekančiam bausmę Rusijos Federacijoje; antra, prokurorai nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp bylos duomenų, susijusių su R. Zamolskio galimu nepakaltinamumu; trečia, ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neišspręstas klausimas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai ir jo galimybės dalyvauti baudžiamajame procese.
Dėl pirmojo apygardos teismo nurodyto trūkumo (kaltinamojo akto neįteikimo R. Zamolskiui) Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad prokuratūra tinkamai laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, susijusių su kaltinamojo akto įteikimu baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris kaltinamas nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, padarymu, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėje, atsisakančioje šį asmenį išduoti Lietuvos Respublikai.
Išnagrinėjus prokuroro skundą, nustatyta, kad prokuratūra ne tik pagal galiojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas išsiuntė kaltinamąjį aktą Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, bet ir pateikė papildomą prašymą dėl kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos medžiagos kopijos elektroninėje laikmenoje įteikimo kaltinamajam.
Nors tiesioginio atsakymo dėl kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui iš Rusijos Federacijos iki šiol nėra gauta, atsižvelgęs į kitus bylos duomenis, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas R. Zamolskiui yra įteiktas.
„Oficialaus rašytinio patvirtinimo apie kaltinamojo akto nuorašo įteikimą nebuvimas, žinant apie realų šio dokumento įteikimo faktą, tėra formalaus pobūdžio trūkumas, nesudarantis kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nustatė ir kitą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. dėl kaltinamojo R. Zamolskio psichikos sveikatos būklės tinkamo neištyrimo, trukdančio išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Aukštesnės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su R. Zamolskio psichikos sveikatos būkle, atlikta ekspertizė, kurios metu atsakyta į visus suformuluotus klausimus, o bylos nagrinėjimo metu, iškilus papildomų klausimų dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės, teismas turi teisę pats paskirti papildomą ekspertizę, apklausti ekspertus ir atlikti kitus būtinus veiksmus.
Dėl trečiojo apygardos teismo nurodyto trūkumo (neišsiaiškinimo dėl R. Zamolskio galėjimo dalyvauti baudžiamajame procese) Lietuvos apeliacinis teismas nors ir sutiko, kad skundžiamoje nutartyje iš dalies teisingai nurodyta, jog procesinių galimybių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme dalyvaujant kaltinamajam R. Zamolskiui išsiaiškinimas gali užsitęsti vien dėl susirašinėjimo su Rusijos Federacijos kompetentingomis institucijomis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti skundžiamoje nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai.
nurodyta, jog byloje nėra išspręstas kaltinamojo R. Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas. Iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2015 ir 2016 metais ir iš Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos 2017 metais buvo gauti atsakymai, kuriais atsisakyta perduoti R. Zamolskį Lietuvos Respublikai, o į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. pakartotinį prašymą perduoti R. Zamolskį likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvoje iki šiol atsakymas nėra gautas.
Tačiau, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pakartotinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreipimasis nepanaikina ankstesnių Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, todėl turi būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu gautais sprendimais, kuriais atsisakyta perduoti R. Zamolskį Lietuvos Respublikai. Priešingu atveju nepagrįstas delsimas atlikti ikiteisminį tyrimą ar nagrinėti baudžiamąją bylą prieštarautų baudžiamojo proceso tikslams ir paskirčiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos perdavimas prokurorui neapibrėžtam laikui ir neaiškiems tikslams gali ne tik pailginti bendrą proceso trukmę, bet ir apskritai paneigti galimybę įvykdyti teisingumą. Nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui aiškiai prieštarauja proceso paskirčiai ir negali būti paliktas galioti.
Siekdamas teisinio aiškumo ir atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apygardos teismui gali tekti spręsti, ar byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje papildomai pasisakė ir dėl esminių bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam aspektų.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
