Pats K. Kanteris pripažįsta – jau nuo mažens visur sekė brolio pėdomis.
„Jis visada buvo mano idealas, darydavau viską, ką darė jis. Žaidė futbolą – žaidžiau ir aš, perėjo prie krepšinio – aš sekiau iš paskos. Visada buvau linkęs su juo varžytis, niekada nenusileisdavau“, – LKL žurnalistams atskleidė alytiškių naujokas.
Krepšininkų gyvenimai galėjo susiklostyti labai skirtingai, mat jų tėvas, žymus Turkijos profesorius, nenorėjo leisti jiems sportuoti dėl kiek kuriozinių priežasčių.
„Jis baiminosi, kad žaisdami mes dar labiau augsime, guodėsi, kad negalės surasti mūsų dydžio drabužių ar batų“, – su šypsena veide atsiminė K. Kanteris.
Lietuva K. Kanteriui nėra nauja valstybė – čia jis jau lankėsi 2012-aisiais, atstovaudamas savo šaliai Europos jaunimo čempionate.
„Žinojau, kad lietuviai labai myli krepšinį, aistringai palaiko savo komandas, o ir pati lyga labai konkurencinga“, – atvykimo į Lietuvą motyvus aiškino aukštaūgis.
Žaidėjo naudą komandai išskyrė ir „Dzūkijos“ strategas Andrejus Urlepas.
„Jis išplečia mūsų žaidimą, yra geras, pozityvus vaikinas, tačiau aikštėje kartais galėtų būti agresyvesnis“ – užsiminė treneris.
Kalbėdamas apie Lietuvoje jau sutiktus oponentus, K. Kanteris nesudvejojo – didžiausią įspūdį jam paliko broliai Lavrinovičiai.
„Augdamas stebėjau jų žaidimą, vienas jų (Darjušas – red.) atstovavo „Fenerbahce“ komandai, o aš tuo metu buvau šio klubo jaunimo ekipoje. Tikrai jaučiu jiems didelę pagarbą“, – neslėpė žaidėjas.
