Anot Seimo narės, jau devynerius metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią lietuviškas mokyklas lankantys tautinių mažumų vaikai nuo antros klasės gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau dėl savivaldybių atsainumo, ši galimybė vis dar yra neįgyvendinta.
„2006 m. rugpjūčio 1 d. Šveitimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtinto „Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose rekomendacijų aprašą“, kuriame numatyta, jog ten, kur tėvai ir vaikai nori, turi būti organizuotas mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms, gimtosios kalbos mokymąsis nuo antros klasės. Tad jau devynerius metus tautinių mažumų vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, turi galimybę mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos lietuviškos mokyklos, kur tokia tvarka būtų įvesta“, – sako Seimo narė.
Pasak politikės, savivaldybės, besiremdamos ŠMM aprašu, turėjo paruošti atitinkamas programas dėl gimtosios kalbos mokymosi, tačiau nė viena savivaldybė Lietuvoje to dar nepadarė.
„Kreipiausi į švietimo ir mokslo ministrę, prašydama paruošti bendrųjų programų projektus pasirenkamiems gimtosios kalbos dalykams lietuviškose mokyklose. Manau, kad jau kitąmet tautinių mažumų vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, gali turėti galimybę pradėti mokytis savo gimtosios klabos nuo antros klasės“, – sako V. Filipovičienė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažnai yra eskaluojamas tautinių mažumų mokyklų klausimas, tačiau nepelnytai pamirštami tautinių mažumų vaikai, kurie pasirenka mokymąsi lietuviškose mokyklose ir neturi galimybės mokytis savo gimtosios kalbos. Pasak jos, tokia tvarka, kai vieni vaikai gali mokytis savo gimtosios kalbos nuo mažens, o kiti – ne, yra diskriminacinė ir turi būti taisoma.
„Kai kurios politinės jėgos šiuo metu aršiai kovoja už tautinių mažumų vaikų galimybes mokytis savo kalbos, tačiau kalbama tik apie lenkiškas ir rusiškas mokyklas, o vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, yra ne tik pamiršti, bet net diskriminuojami. Lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių vaikai šiuo metu gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos lietuviškoje mokykloje tik nuo šeštos klasės ir tik kaip antrąją užsienio kalbą. Tai yra blogai, nes žmonės, pasirinkę aktyvią integraciją į lietuvių visuomenę, praranda ryšį su savo kultūra ir šaknimis“, – pabrėžia V. Filipovičienė.
Pasak Seimo narės, šis klausimas labiausiai yra aktualus Vilniaus rajono ir miesto, Šalčininkų, Švenčionių ir Klaipėdos gyventojams. Politikės duomenimis, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tautinių mažumų vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, sudaro apie pusę tokiose mokyklose besimokančių moksleivių.
