Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad šis rodiklis yra „labai kompleksinis“, todėl neįmanoma išskirti vienos priežasties, lėmusios jo didėjimą.
„Bet man atrodo, kad (įtakos turi – BNS) ir gerėjantis finansavimas sveikatos priežiūros sistemos, ir (...) didėjantis fizinis aktyvumas, mažėjantis kenksmingų medžiagų – cigarečių, alkoholio – vartojimas, besikeičiantis požiūris į mitybą. Visos dedamosios tikrai turi įtakos“, – BNS šią savaitę sakė naujasis ministras.
„Manau, kad tas rezultatas turėtų gerėti ir ateityje“, – pridūrė jis.
Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad mažiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 1994 metais ir siekė 68,57 metų.
Palyginus su 1958-aisiais (69,4), vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-aisiais Lietuvoje pailgėjo maždaug aštuoneriais metais. Tačiau, šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris 2023 metais buvo 81,5 metų.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
