Apie tai pranešta Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai anksčiau šį mėnesį paraginus šalį trauktis iš konvencijos bei dėl to pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.
Suomijos gynybos ministerijos vyresnioji komunikacijos specialistė Emma Virkkunen šią savaitę naujienų agentūrai BNS atsiųstame komentare sakė, jog valstybė seka panašias diskusijas Baltijos šalyse bei šiuo metu analizuoja kariuomenės pajėgumus, poreikius ir grėsmes, kad suformuluotų patarimą Vyriausybei.
Šis tyrimas turėtų būti užbaigtas šių metų pavasarį, jame svarstoma ir priešpėstinių minų konvencijos ateitis.
„Mes žinome apie naujausias viešas diskusijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dėl galimybės pasitraukti iš priešpėstinių minų draudimo konvencijos, o panaši vieša ir politinė diskusija vyksta ir Suomijoje“, – BNS teigė E. Virkkunen.
„Suomija yra (...) konvencijos narė nuo 2012-ųjų ir aktyviai dalyvauja konvencijos darbe. Vis dėlto, neseniai kilo iniciatyvų, jog Suomija turėtų trauktis iš šios konvencijos“, – pridūrė atstovė.
E. Virkkunen teigė, jog kariuomenės vykdomas tyrimas paremtas pamokomis, išmoktomis Ukrainos mūšio laukuose, technologine pažanga bei dabartiniais Suomijos kariuomenės pajėgumais.
Diskusijos tęsiasi
„Paraleliai tyrimą vykdo ir Užsienio reikalų ministerija, kuri nagrinėja (Otavos) konvencijos užsienio politikos ir saugumo aspektus. Po šių dviejų tyrimų Vyriausybė priims bendrą sprendimą, ar reikia keisti savo poziciją konvencijos klausimu“, – sakė ji.
„Taigi Suomijoje niekas dar nenuspręsta, nes procesai vis dar vyksta“, – pridūrė ministerijos atstovė.
Kitos Baltijos jūros regiono šalys taip pat dar tik svarsto galimybę trauktis iš konvencijos.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas šią savaitę Lietuvoje sakė, jog Ryga sprendimo dėl konvencijos dar nepriėmė, nes negavo karinio patarimo. Jis teigė, kad Latvijoje šiuo klausimu diskusija vyko prieš metus, tada nuspręsta, jog trauktis nereikia.
Estijos gynybos ministerija šią savaitę BNS informavo gavusi karinį patarimą nesitraukti iš Otavos konvencijos. Tą ministras Hanno Pevkuras pakartojo ir viešėdamas Vilniuje.
Tuo metu Lenkijos gynybos ministerija BNS nurodė atidžiai stebinti diskusijas dėl Otavos konvencijos ir svarstanti „visus galimus scenarijus“. Ministerijos atstovė sakė, jog Lenkijoje ieškoma ir alternatyvų priešpėstinėms minoms.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės.
„Tvirta strateginė žinia“
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žurnalistams Rokantiškių kariniame miestelyje šią savaitę sakė, kad Lietuva siekia „turėti bendrus principus ir tvirtą strateginę žinią dėl sienų apsaugos regione“, o konsultacijos su partneriais tęsiasi.
Ši klausimą sausio viduryje svarsčiusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sprendimo dėl konvencijos nepriėmė. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, šis klausimas į VGT grįš po konsultacijų su NATO partneriais.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys. Ukraina yra šios konvencijos narė, tačiau dokumentas nėra ratifikuotas Aukščiausioje Radoje, tad dar neturi teisinės galios ir kare su Rusija juo nesivadovaujama.
Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
