Lietuvos centre, Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijoje, Pašiliuose, pirmadienį pasodinti pirmieji Tūkstantmečio ąžuolyno medeliai. Tūkstantmečio ąžuolyne pirmuosius simbolinius tūkstantį medelių sodino Prezidentas Valdas Adamkus, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, kiti, prie parko kūrimo prisidėję geros valios piliečiai.
50 hektarų plote ketinama pasodinti 50 tūkstančių ąžuoliukų, kuriuos paaukos žmonės, nusipirkę Mariaus Jovaišos knygą "Neregėta Lietuva". Tikimasi, kad Vyčio kryžiaus formos parkas taps vienu iš Lietuvos traukos centrų. Be to, ąžuolyne bus įrengtos atminimo lentos, kuriose bus išvardinti visi ąžuolus pasodinę žmonės.
Pasak Prezidento V. Adamkaus, ąžuoliukų sodinimo idėja yra viena gražiausių švenčių, įprasminančių Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, ir savotiškas įsipareigojimas už praeityje iškirstas žalias ąžuolų girias.
"Tai yra viena gražiausių švenčių, įprasminanti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, (...) savotiškas įsipareigojimas už praeitį žvelgiant į ateitį. Manau, kad ne vienam iš jūsų skaitant mūsų literatūrą nuskambėjo žodžiai apie tūkstantines ošiančias ąžuolų girias, kur mūsų protėviai kūrė Lietuvą", - Tūkstantmečio ąžuolyno pradžios iškilmėse sakė šalies vadovas.
V. Adamkaus teigimu, Tūkstantmečio ąžuolynas yra tąsa tos Lietuvos, kurią kūrė mūsų proseneliai. Prezidentas paragino gražinti gimtinę. "Šita giria vėl turės gaivinti mūsų būsimųjų kartų vaizduotę, grožėtis ta Lietuva, pristatyti ją", - teigė V. Adamkus.
Anot aplinkos ministro G. Kazlausko, "Neregėtos Lietuvos" Tūkstantmečio ąžuolynas prisidės prie gimtinės kultūros paveldo puoselėjimo. "Gražu, knygos autorius iškėlė puikią idėją - pasodinti po visiems lietuviams svarbų medį - ąžuolą. Tikiu, kad šis ąžuolynas suvešės ir taps tikru traukos centru", - sakė aplinkos ministras.
Tūkstantmečio ąžuolyno iniciatoriai tikisi, kad ąžuolynas įneš savo indėlį į prasmingą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą ir galutinai bus pasodintas 2010 metų pabaigoje. Pasak M. Jovaišos, ąžuolai yra lepūs medžiai, nelengva buvo rasti tinkamą žemės plotą, skirtą ąžuolynui. Albumo "Neregėta Lietuva" autoriaus teigimu, po ilgų paieškų pačiame Lietuvos centre buvo surastas ir išvalytas sunykęs uosynas, paruošta dirva naujam ąžuolynui.
Prie ąžuolyno kūrimo prisidėjęs generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas pabrėžė, kad, nors Lietuvoje ir yra apie dvi dešimtis ąžuolynų, bet tikimasi, jog šis savo idėja skirsis nuo kitų.
"Tai pats rimčiausias projektas, įamžinantis Lietuvos tūkstantmetį. Tai ne koncertas, kurį žmogus gal po savaitės užmirš, tai ne fejerverkai, kurie parūks dūmais ore, tai yra iš tikrųjų tūkstančiui metų", - teigė B. Sakalauskas ir susirinkusius kvietė prisiminti pusantro tūkstančio metų skaičiuojantį Stelmužės ąžuolą.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos
