Jau sulaukta apie šimtas lietuvių skundų dėl vakcinų šalutinių reiškinių. Kaip pasakojo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis, visų trijų Europos Sąjungoje registruotų vakcinų galimos šalutinės reakcijos panašios.
„Tai – skausmas, patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos skausmas, bendras negalavimas, pakilusi temperatūra, pykinimas. „Pfizer“ ir „Moderna“ atveju dar yra įvardijamas ūminis periferinis veido paralyžius, taip pat keliems asmenims buvo pastebėtas padidėjusio jautrumo reakcijos, bei anafilaksija“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Kaip pažymėjo G. Andrulionis, informacija apie galimus šalutinius vaisto poveikius yra registracijos metu išgryninama ir paskelbiama vaisto pakuotės lapelyje.
Kai kurios reakcijos, deja, sunkios
Anot jo, kasdien renkant duomenis ir didėjant vakcinacijos apimtims, natūralu, auga ir nepageidaujamų reakcijų į vaistą kiekis:
„Pastebime tokius bendrus požymius, bendras tendencijas, kad Lietuvoje kol kas fiksuojama maždaug 0,3–0,4 proc. asmenų nuo paskiepytųjų skaičiaus, kurie patiria nepageidaujamas reakcijas.
Palyginus su kitų valstybių kontekstu čia neišsiskiriame. Dar kas yra svarbu, absoliuti dauguma tų reakcijų yra nesunkios, keletą turime sunkių, deja“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Savo ruožtu gydytojas infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis tikino, kad minimas fiksuojamų šalutinių reakcijų procentas yra panašus skiepijant ir kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, gripo vakcina.
„Tai tikrai nėra nieko išskirtinio. Tos visos reakcijos labai dažnos, pavyzdžiui, galvos skausmas, sąnarių, raumenų skausmas, skausmas injekcijos vietoje – tai mes žinome ir prie kitų skiepų. Galbūt tik kiek retesnis reiškinys – laikinas nutirpimas arba ūminis periferinis veido paralyžius. Tai gal yra kiek netikėtas, bet jis yra labai retas.
Kaip rodo „Pfizer“ atliktų klinikinių tyrimų duomenys, šitas nutirpimas arba, kaip kai kurie rašo, laikinas paralyžius, buvo fiksuotas tik keturiems žmonėms, kurie gavo vakciną, o ne buvo placebo grupėje. Bet toks laikinas veido paralyžius nesukelia jokių sveikatos sutrikimų ir praeina. Taigi, sakyčiau, vakcina yra labai saugi“, – dėstė gydytojas.
Ragina pranešti patiems
Paklaustas, ar patyręs kokią šalutinę skiepo reakciją žmogus yra toliau stebimas, G. Andrulionis tikino, kad dviem savaitėmis tikrai nėra apsiribojama.
„Šiuo atveju kalbant apie COVID-19 vakcinas turime situaciją, kai vakcinos yra registruotos vadinama sąlygine registracija. Tai reiškia, kad jos leidžiamos tiekti rinkai, tačiau dvejus metus jos yra stebimos intensyviu režimu. Kitaip tariant – intensyviai renkama informacija apie tų vakcinų nepageidaujamą poveikį, naudą ir tada bet kuriuo metu gali būti sugrįžtama prie vaisto naudos ir rizikos santykio.
Šiuo atveju tik paminėsiu, kad VVKT nėra atsakinga už pacientų gydymą, o atsakinga už tų nepageidaujamų reakcijų objektyvų fiksavimą, suvedimą į Europos duomenų bazę, dalijimąsi su kolegomis ir vertinimą visų tų reakcijų per Europos vaistų agentūros veiklos prizmę“, – aiškino jis.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros institucijos, vaistininkai, tai yra visi, kurie bendrauja su pacientu, raginami pranešti apie visas reakcijas į vaistą, ne tik į vakcinas.
„Mes jas registruojame, vertiname ir tai tarnauja tikslui pervertinti vaisto naudos ir rizikos santykį. Vaistas gali cirkuliuoti rinkoje tik tol, kol jo nauda yra ženkliai didesnė negu rizikos“, – pridūrė jis.
Nebuvo kito kelio
Nors šios COVID-19 vakcinos neperėjo įprasto vakcinoms kelio, kol yra užregistruojamos, A. Ambrozaičio teigimu, šiuo atveju mes tiesiog neturėjome kito pasirinkimo.
„Mes neturėjome kada laukti, todėl ši vakcina buvo ištirta pagreitintu protokolu ir, be abejo, registracija įvyko žymiai greičiau. Ir galbūt tie reikalavimai buvo mažesni, bet užregistruotos vakcinos tikrai yra pakankamai ištirtos, nes yra atlikti trečios klinikinės fazės tyrimai, kurių metu yra nustatomas ir imunogeniškumas, veiksmingumas, yra placebo grupė, tiriamoji grupė ir taip pat saugumas.
Tačiau reikia atsiminti, kad kai kurie nepageidaujami reiškiniai gali atsirasti jau ir patvirtinus vakciną, tada, kai vyksta tas stebėjimas, todėl mes visų prašome, kad tiesiog siųstų pranešimus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kuri registruoja visas reakcijas. Bet kol kas, kaip mes jau matėm, nėra jokių tokių netikėtų nepageidaujamų reakcijų“, – sakė profesorius.
Mirtys nesiejamos su skiepo poveikiu
Nors žiniasklaidą jau spėjo apskrieti ne vienas pranešimas apie fiksuojamas paskiepytų asmenų mirtis, A. Ambrozaitis ramino, kad jos tikrai nesiejamos su reakcija į vakciną.
„Norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad tai, kas įvyksta po skiepų, nereiškia, kad įvyko dėl skiepo. Kiekvienas atvejis, ypač jei yra rimta nepageidaujama reakcija, yra nagrinėjamas ir gydytojai specialistai nutaria, yra ryšys su skiepais ar ne.
Pasiskiepijęs žmogus gali mirti ir nuo širdies-kraujagyslių ligų, ir jis būtų miręs ir be skiepo. Tai kiekvienas atvejis yra individualus, bet visi tie mirties atvejai, kiek aš žinau, nebuvo susiję su pačiais skiepais. Tai buvo tiesiog natūralus gretutinės ligos paūmėjimas ar komplikacija“, – aiškino gydytojas.
Jam antrindamas G. Andrulionis pridūrė, kad jo vadovaujama įstaiga aktyviai dalinasi informacija su užsienio kolegomis.
„Bet informacijos, kad būtent vakcinos būtų sukelta mirtis, tokių atvejų šiai dienai neturime“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 1543, antrąja doze – 1937 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 74 tūkst. 213 žmonių, abiem dozėmis – 25 tūkst. 231 žmogus.
