Turbūt dažnas esate ką nors pirkę internetu, ir ne tik lietuviškose, bet ir Kinijos parduotuvėse. O jos atrodo begalinės, jose apstu visko. Taip pat ir įvairių daiktų padirbinių – mados prekių kopijų. Ir jei manote, kad jų mažėja – klystate. „Gucci“ kepuraitė, „Dior“ akiniai. „Louis Vuitton“ marškinėliai ir prabangūs „Dior“ batai. Visą tai sulaikė mūsų muitinė.
Vilniaus teritorinės muitinės patalpose mažas kambariukas užgrūstas siuntinių iš Kinijos. Vyr. inspektorė Renata rodo daiktus, kurie iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria.
Štai „Apple" ausinės, kurios oficialioje parduotuvėje kainuoja 35 eurus, o kažkas bandė atsisiųsti iš Kinijos už kelis kartus mažesnę kainą. Sunku pastebėti, bet ant balto ausinių laidelio nėra jokio gaminio numerio.
Ir madingi „Chanel" akiniai. Tiesa, irgi padirbinys, tai matoma pagal mažus užrašus, numeriukus. Galima buvo atsekti, kad tai pigi kiniška klastotė. Ženkliukas „Nike" jau viena iš geresnių padirbtų etikečių, bet vis tiek ne tokia, kokia turėtų būti.
Šiuo metu itin populiarus siuntinys – įvairūs padirbti „Nike" sportbačiai:
„Mes siunčiam va šitą etiketę, siunčiam gamintojui, jie ten susiveda savo sistemoje ir jiems iš karto išmeta, arba raudoną. arba žalią: arba tikras, arba netikras.“
Tikri sportbačiai kainuoja apie 100 eurų. Dar daugiau turėtų kainuoti ir prabangūs laikrodžiai, bet panašių siuntinių vertė retai viršija porą dešimčių eurų:
„Štai, pavyzdžiui, mano rankose yra gražus spindintis laikrodis. Prekės ženklas „Michael Kors“. Kažkas parsisiuntė jį iš Kinijos, bet jis buvo sulaikytas muitinės. Ir nusiuntus jo atvaizdą, gale esančius kodus, skaičiukus gamintojui – paaiškėjo, kad tai tik pigus padirbinys.“
Panašių laikrodžių, tarkime, „Dolce & Gabbana” kopijų iš Kinijos galima parsisiųsti ir už kelis eurus.
Muitinės sulaikyta „Yves Saint Laurent" rankinė, kuri nuo tikros iš karto skiriasi tuo, kad viduje nėra įsiūtos papildomos medžiaginės etiketės.
„Žmogus tikriausiai siuntėsi, kaip nebrangų pirkinį, kuriam net PVM netaikomas. Taip, dažniausiai visi siunčia, kaip iki 22 eurų, kaip mažavertę siuntą“, – sako vyr. inspektorė Renata Sirgevič.
„Kiekiai yra didėjantys, jų tikrai yra nemažai ir sulaikoma tiek smulkios siuntos, tai asmenys siunčiasi po vieną prekę, tiek sulaikomi ir komerciniai prekių kiekiai, kai siunčiasi su tikslu būtent platinti tas prekes“, – pasakoja Muitinės departamento atstovė Aušrinė Stumbrytė.
Pareigūnai atskleidžia, kad ne per seniausiai buvo sulaikyti ir ištisi vilkikai su dalimis automobiliams. Sulaikomi ir nežinia kokios kokybės saldainiai vaikams.
„Tos prekės gali kelti pavojų mūsų sveikatai, mūsų vaikų sveikatai, būti nesaugūs, kenksmingi, tad turime atsakingai rinktis visas prekes“, – teigia A. Stumbrytė.
Sulaikytos klastotės prieš sunaikinimą keliauja į štai šį muitinės sandėlį Panevėžyje. Pareigūnai pateikia ir neįtikėtinus skaičius. Per paskutinius trejus metus jie sunaikino beveik 6 mln. vienetų Lietuvą pasiekusių klastočių. Ir tai tik kalno viršūnė.
Kiek klastočių galiausiai pasiekia pirkėją ar atsiduria mūsų turguose, kioskuose ar internetininėse parduotuvėlėse, galima tik spėlioti. O kad tokių yra – užtenka kelias minutes panaršyti skelbimus, kuriuose iš karto sublizga tie patys prabangūs laikrodžiai, siūlomi už kelias dešimtis eurų vietoje kelių šimtų.
Kartais klastočių prekeiviai įkliūva ir policijai. Per pernai metus už tokią prekybą pareigūnai užregistravo 13 administracinių nusižengimų. Už klastočių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais gresia baudos, kurios nuo poros šimtų iki beveik 1000 eurų. Kai kuriais atvejais svetimo prekės ženklo naudojimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę.
