Ar tikrai, įsibėgėjus ekonomikos nuosmukiui, jaunieji šalies nusikaltėliai pakėlė galvą? Apie niūrią šiandienos realybę su savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.
Šiurpu kone kasdien girdėti, kaip jauni vyrai konfliktus sprendžia ginklais, gatvėse apiplėšinėja praeivius, pogrindžio dirbtuvėse spaudžia pinigus ir dokumentus, šalia mokyklų tarpuvartėse pardavinėja narkotikus, į užsienį išveža jaunas patiklias merginas, slepia ginklų ir sprogmenų arsenalus.
Dažnas padorios visuomenės pilietis pasakys – Lietuvoje įsibėgėjo ekonominio sunkmečio nusikaltimų bumas, todėl mūsų šalyje darosi nesaugu gyventi.
Iki šiol tiksliai neaišku, ar vasaros pabaigoje pakaunės soduose automatais „Kalašnikov“ sidabro spalvos limuzine „Audi A8“ sužeistus kauniečius ketinta tik pagąsdinti, ar bandyta nužudyti. Laikinojoje sostinėje jau kelerius pastaruosius metus nebebuvo naudojamas toks konfliktų sprendimo būdas, todėl neseniai į miesto gatves patruliuoti išėjo ne tik kelių policininkai, bet ir specialaus padalinio „Aras“ automatininkai.
Iki paskutinės minutės – nežinomybė
− Bulgarijoje sulaikius Kauno kriminalinio pasaulio šulą Henriką Daktarą, pravarde Henytė, galima konstatuoti, kad šalies nusikalstamoms struktūroms suduotas paskutinis smūgis. Kodėl iškart buvo vengiama patvirtinti šią džiugią žinią? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Telyčėno.
− Jau vasaros pabaigoje jautėme, kad netrukus H. Daktaras gali būti suimtas. Tai galėjo nutikti bet kurią akimirką, todėl vengiau diskutuoti šia tema su žiniasklaida. Sakyčiau, tai pavyko padaryti tik kruopščiai ir kantriai bendradarbiaujant su Interpolu, kolegomis Bulgarijoje ir Skandinavijos šalyse.
Iš pradžių būta žinių, kad H. Daktaras slapstosi Ispanijoje ir Norvegijoje. Ši sėkmingai pasibaigusi operacija − bene geriausias bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis pavyzdys. Nustatę Henytės buvimo vietą, iš pradžių nebuvome tikri, kad čia slapstosi būtent šis asmuo. Kai bulgarai jį sulaikė, vėl reikėjo patvirtinimo, o tai irgi užtruko. Pasitvirtinus šiai informacijai, nusprendėme tai viešai paskelbti per nacionalinę televiziją. Neatmetu, kad dabar H. Daktaras dangstosi politiniu kaliniu, todėl bet kokia kaina siekia būti neišduotas Lietuvai.
Tikri ir išgalvoti pranešimai
− Ar tikrai Henytė įtariamas sunkiais nusikaltimais, tarp jų − ir masinėmis žmogžudystėmis?
− Kriminalinės policijos biure jau ne vienus metus kruopščiai tiriami dar praėjusiame dešimtmetyje Kaune padaryti itin sunkūs nusikaltimai. Išties būta duomenų, kad H. Daktaras kai kuriuos jų galbūt galėjo ne tik organizuoti, bet ir vykdyti. Tačiau tik atgabenus jį į Lietuvą, galutinai paaiškės, dėl ko konkrečiai yra kaltas ar įtariamas. Kartais žiniasklaidoje skelbiamas jo galbūt padarytų nusikaltimų skaičius yra perdėtas. Galutinę bausmę nustato teismas.
− Metų pradžioje policija skelbė, kad žmonėms, atskleidusiems informaciją apie H. Daktaro slapstymosi vietą, bus išmokėta solidi premija. Ar visuomenė aktyviai teikė žinių apie devynis mėnesius besislapsčiusį Kauno „daktarų“ lyderį?
− Tos informacijos būta daug ir įvairios. Pasitaikė ir išgalvotų žinių – kai kurie kalbėjo, kad Henytė gali slapstytis vienoje ar kitoje šalyse, tačiau ten jo pėdsakų neaptikome.
Nepritekliai mafijos pasaulyje
− Pastaruoju metu vėl girdime, kad Kauno gaujų nariai nesutarimus ėmė spręsti automatais „Kalašnikov“. Gal tai išaugusio nusikalstamumo pasekmė?
− Šie nusikaltimai anksčiau ar vėliau išaiškės, nenorėčiau sakyti, kad tai brutalių santykių aiškinimosi serialas. Jie drastiški, todėl žmonėms atrodo, kad vyksta rimtas tarpusavyje aršiai konfliktuojančių grupuočių karas.
Sunkmetis ir skaudžiai palietė ir kriminalinį pasaulį. Tad dabar nusikaltėliai dažniau sprendžia tarpusavio skolų santykius. Buvo ir tokių, kurie savo pinigus investavo į legalų verslą, kokius nors fondus. Prasidėjus sunkmečiui, viską prarado. Nepavyko planas legalizuotis. Šie žmonės ne iš tų, kurie sėdi sukandę dantis. Jie mėgina drastiškais būdais kompensuoti patirtus nuostolius.
Išaugusi kontrabanda irgi turi įtakos, dažniausiai kyla skolų klausimai. O, tarkime, drastiško apiplėšimo ir sprogdinimo degalinėje prie Babtų iniciatorius turbūt reikėtų priskirti prie asmenų, kuriems įtaką daro per televiziją rodomi koviniai filmai.
− Kokių rezultatų davė plačiai nuskambėjusi akcija, kai neseniai Kaune kriminalistai ir kaukėti „Aro“ automatininkai stabdė įtartinus automobilius ir kratė jų savininkus?
− Šios akcijos tikslas buvo patikrinti tam tikrą informaciją. Kokią, kol kas nekomentuosiu. Siekėme surasti kai kuriuos asmenis. Galiu prisipažinti, jkad iš dalies pavyko, bet buvo vietų, kurių nepavyko pasiekti. Aptiktas sprogmenų sandėlis patvirtino, kad kai kada tokios prevencinės akcijos yra efektyvios.
− Ar tikrai per šią akciją buvo nustatyta tikroji H. Daktaro buvimo vieta Bulgarijoje?
− Ne, tikrai ne. Per šią akciją priartėjome prie Kriminalinės policijos biure nagrinėjamų pastarojo meto rezonansinių nusikaltimų. Rasti sprogmenys susijęsu senų bylų tyrimu.
Ne visi nusikaltėliai suaktyvėjo
− Neseniai susitikote su šalies vadove Dalia Grybauskaite. Kone pirmąsyk prezidentė viešai spaudė ranką policijos vadovybei, kad ši pagaliau sulaikė H. Daktarą. Kas dar kelia nerimą valstybės galvai?
− Vienas pagrindinių susitikimo tikslų buvo aptarti kriminogeninę situaciją ir kaip kitais metais, mažinant policijos biudžetą, pavyks suvaldyti dabartinę situaciją. Prezidentė pareikalavo, kad policija užtikrintų viešąją tvarką, ištirtų padarytus nusikaltimus. O mūsų tikslas – neatleisti žmonių.
− Kaip apibūdintumėte dabartinę šalies kriminogeninę situaciją?
− Prasidėjus sunkmečiui, augant nedarbui, pastebimai pablogėjo kriminogeninė situacija. Aišku, jaučiamas ir tam tikrų nusikaltimų didėjimas. Nuo šių metų pradžios iš teisėsaugos institucijų darbuotojų reikalaujame maksimalaus visų nusikaltimų įregistravimo.
Per aštuonis šių metų mėnesius bendra nusikalstama veika Lietuvoje išaugo 7,5 proc. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet padaryta 3900 daugiau nusikaltimų. Tačiau ištirtų nusikalstamų veikų yra net 1500 daugiau nei pernai. Labai sunkių nusikaltimų padaryta 20 proc. daugiau. 3,8 proc. padaugėjo vagysčių, tačiau stambių vagysčių kreivė sumenko 23 proc. Iš parduotuvių, prekybos centrų vagysčių padaugėjo beveik 17 proc.
Lietuvoje beveik kas savaitę darbo netenka šeši tūkstančiai žmonių, tad natūralu, kad išaugo minėtų sunkmečio nusikaltimų skaičius.
Jau antrus metus mažėja automobilių vagysčių. Tačiau Vilniuje išpopuliarėjus dviračiams, 9 proc. išaugo dviračių, motociklų vagystės. Jei policija jų nežymėtų, būtų kur kas didesni skaičiai. Plėšimų padaugėjo 2 proc. Dauguma jų priskiriami ilgapirščiams, kurie nugvelbia mobiliuosius telefonus. 46 proc. pagausėjo sukčiavimo atvejų, kai neatsiskaitoma tarpusavyje. Turto iššvaistymas išaugo 134 proc., o padirbtų litų platinimas – net 88 proc. Tad šiuo metu svarbiausias mūsų darbas – ne politikuoti, o smūgiuoti nusikaltėliams.
