Ūkininkų teigimu, toks draudimas tėra fikcija – teorinė galimybė apsidrausti yra, bet praktiškai ji neveikia
Biudžetas įtemptas
Gamtos stichijų kelerius metus iš eilės alinami žemdirbiai jau prakalbo apie galimus ūkių bankrotus. Žinoma, situacija skirtinguose rajonuose ir ūkiuose nevienoda, tačiau nuo sausros daugiau ar mažiau kenčia visi: grūdininkai, daržininkai, uogų augintojai ir pieno gamintojai.
Praėjusią savaitę spaudos konferencijoje žemdirbių atstovai sakė, kad kai kuriose savivaldybėse jau pražuvo apie pusę derliaus. Jeigu sausra ir toliau alins, jo gali iš viso nelikti. Ūkininkai priekaištavo valdžiai, kad jie iki šiol nesulaukė Europos Komisijos (EK) skirtų kompensacijų už dėl liūčių patirtus nuostolius. Jie pasigedo ir premjero Sauliaus Skvernelio žadėtų kompensacijų iš šalies biudžeto.
Prieš susitikimą su Varėnos rajono žemdirbiais žemės ūkio ministras Giedrius Surplys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Vyriausybė galėtų skelbti ekstremaliąją padėtį dėl sausros Lietuvoje, tačiau prieš priimdama tokį sprendimą turi pagalvoti, kaip iš tikrųjų bus galima padėti nukentėjusiems žemdirbiams. Paskelbdama ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, valdžia duotų ženklą ūkininkams, kad ieškos galimybių kompensuoti jų patirtus nuostolius.
„Šalies biudžetas yra įtemptas, be to, nuo sausros žuvę pasėliai – draudiminis įvykis, tad sunku būtų ko nors tikėtis“, – tvirtino žemės ūkio ministras.
Neoficialiai pasakė „ne“
Pasak pažadų dėl paramos iš valstybės biudžeto nežarsčiusio G.Surplio, šiuo atveju būtų nelabai tikslinga kompensacijų prašyti ir EK. Ši esą ir nesirengia to daryti.
„Manome, kad kreiptis į Europos Komisiją nelabai tikslinga, nes sausra yra draudiminis įvykis. Neoficialiais kanalais buvo pasakyta, kad kompensacijų nebus. Bet visada galima pabandyti“, – pasakė žemės ūkio ministras ir pridūrė, kad ŽŪM vis dėlto nutarė rašyti raštą EK ir prašyti pagalbos dėl sausros padarinių.
G.Surplio teigimu, pirmiausia bus kalbama apie paramos taisyklių pakeitimus, kad žemdirbiams nereikėtų taikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, taip pat bus prašoma netaikyti tam tikrų aplinkosaugos reikalavimų ir pan.
Žemės ūkio ministras vylėsi, kad EK galbūt pakeis savo neoficialiai pasiųsta žinią dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams, jeigu situacija dėl sausros bus tragiška ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse.
Draudimas neįkandamas
ŽŪM primygtinis baksnojimas į pasėlių draudimą nuo stichinės sausros kaip reikiant pykdo ūkininkus. Nors valstybė ūkininkams kompensuoja iki 65 proc. pasėlių draudimo įmokų, kai draudžiama nuo iššalimo ir stichinės sausros, per pastaruosius trejus metus nė vienas žemdirbys nuo to nėra apdraudęs savo pasėlių.
Gal ūkininkai apskritai ignoruoja draudimą? Neignoruoja. ŽŪM duomenimis, kasmet parama draudžiant pasėlius ir augalus pasinaudoja daugiau kaip 600 žemės ūkio veiklos subjektų. 2017 m. tokią paramą gavo 655 žemės ūkio veiklos subjektai, jiems išmokėta beveik 1,5 mln. eurų. Pernai buvo apdrausta 201 tūkst. hektarų pasėlių. Šiųmetinis žieminių pasėlių derlius apdraustas 82 tūkst. ha plote.
„Priežastis aiški – draudimas nuo stichinės sausros yra labai brangus ir neparankus. Ūkininkai turi drausti visus pasėlius, atskirų kultūrų drausti nuo stichinės sausros negalima. Be to, Lietuvoje labai stinga hidrometeorologijos stotelių, kad būtų galima realiai įvertinti padėtį.
Pavyzdžiui, Kaišiadoryse birželio 4 dieną smarkiai palijo, o rajone lietaus nesulaukėme. Tačiau, matyt, bus užfiksuota, kad šiame rajone nėra sausros, nes palijo. Iš kamuolinių debesų vietomis palyja, todėl sunku įrodyti, kur sausra“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna.
LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ vadovas Marius Gudaitis pritarė kolegai, kad apsidrausti nuo sausros padarinių praktiškai beveik neįmanoma, be to, ir nenaudinga, nes stichinės nelaimės atveju labai sudėtinga gauti išmokas.
„Dažniausiai draudimo išmokos žemdirbių nepasiekia, nes turi būti visiškai sunaikinti pasėliai. Žodžiu, vis ko nors pritrūksta, kad galima būtų išmokėti kompensacijas. Bėda, kad draudžiant žemės ūkio pasėlius nėra konkurencijos, todėl ir turime tokias sąlygas“, – konstatavo ūkininkas.
Lietuvoje veikiantis vokiečių pasėlių draudimo fondas nuo stichinės sausros draudžia dviem atvejais: kai draudžiamasi nuo krušos, audros, liūties ir kai draudžiamasi nuo krušos, audros, liūties ir iššalimo. Tik tokiais atvejais galima draustis ir nuo stichinės sausros.
Nepasako visos tiesos
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkui Aušriui Macijauskui graudžiai juokinga, kai ŽŪM ir draudikai primygtinai siūlo drausti pasėlius, tačiau iki galo nepasako visos tiesos apie draudimo aplinkybes.
„Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad tuo metu, kai vokiečių draudikai atėjo į mūsų rinką, Vyriausybė jiems padarė visokių išlygų. Yra sutarta, kad, ištikus stichinei sausrai, tiems, kurie yra apsidraudę, 30 proc. išmokų dalies mokės draudimo kompanija, kitą dalį – valstybė iš biudžeto. Esant tokioms sąlygoms, valdžia nelinkusi skelbti stichinės sausros“, – Vyriausybės ir vokiečių draudimo fondo susitarimo sąlygas priminė buvęs žemės ūkio viceministras.
Anot LGAA vadovo, vokiečių draudikų atstovai puse lūpų kalba apie draudimą nuo sausros ir per daug nedetalizuoja, kad Lietuvoje stinga galimybių konstatuoti sausrą. „Jie ragina draustis ir mokėti įmokas, o kas bus toliau – jau kitas reikalas. Draudikai tik tarp kitko užsimena, kad Lietuvoje stinga hidrometeorologinių stotelių. O juk neturėdami oficialių hidrometeorologinių duomenų apsidraudę ūkininkai nieko nepeštų. Nesvarbu, kad rajono savivaldybė paskelbia ekstremaliąją padėtį – draudikai reikalauja oficialių prietaisų rodmenų.
Mes neturime infrastruktūros ir pakankamai įrangos sausrai nustatyti, bet raginame ūkininkus draustis. Žemdirbiai puikiai supranta, kad kišti pinigus į draudimą – didelė rizika, nes nemato perspektyvos gauti draudimo išmokas“, – aiškino A.Macijauskas.
Kalbėdamas apie stichinę sausrą ir galimybes kompensuoti jos padarinius, LGAA pirmininkas stebėjosi, kad ligi šiol javų augintojai dar nesulaukė žadėtos paramos už pernykščių liūčių padarytus nuostolius.
„Europos Komisija iš pradžių skyrė apie 9 mln. eurų, paskui – dar 7 mln.. Premjeras žemdirbių suvažiavime iš tribūnos pažadėjo iš valstybės biudžeto pridėti tiek pat, kiek iš pradžių buvo skirta europinės paramos. Taigi teoriškai būtų 25 mln. eurų, bet praktiškai dar negavome nė euro“, – teigė jis.
Anot jo, vien nuo stichinės sausros draudikai nedraudžia, reikia kartu drausti nuo krušos, audros, liūties, galima ir iššalimo. Tokiu atveju draudimo įmokos kelis kartus pabrangsta, o gauti išmokas nėra lengva, be to, jos nėra didelės, palyginti su įmokomis.
„Ekstremaliąją padėtį dėl stichinės sausros skelbia savivaldybės administracijos direktorius, remdamasis meteorologų duomenimis. Šie duomenys imami iš hidrometeorologijos stotelių, jų ne kiekviename rajone yra, ką jau kalbėti apie atskiras rajono seniūnijas. Viename ūkyje gali nelyti du mėnesius, o ten, kur yra stotelė, gali dažniau palyti. Be to, paskelbus ir nustačius stichinę sausrą rajone, išmokama tik 15 proc. draudimo vertės“, – aiškino S.Jundulas.
