Apie tai, kad dalis Lietuvos šeimų gyvena skurde, kalbama jau ne vienerius metus. Remiantis 2009 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikai yra labiausiai skurstanti gyventojų grupė po vyresnių nei 65 m. asmenų. Visuomenė jau įprato piktinis įvairių institucijų aplaidumų ir tėvų atsakomybės trūkumu, kuomet į viešumą iškyla pasakojimai apie tai, ką tenka iškęsti vaikams, gyvenantiems skurde.
Pamažu subliūkšta mitas, kad skursta tik asocialių šeimų vaikai, realybė tokia, kad kartais galo su galo nesuduria ir tvarkingos šeimos.
Vaiką turi aprūpinti tėvai
Apie tai, kokios išeitys galimos tuo atveju, kaip tėvai finansiškai yra nepajėgūs išlaikyti savo vaikų,Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Irena Karpičiūtė, sakė: „Kalbant apie nepilnamečių vaikų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas užtikrinimą, pirmiausia paminėtina, jog ši vaiko teisė yra garantuojama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija skelbia, jog valstybės konvencijos dalyvės, taip pat ir Lietuva, pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.“
Anot specialistės, už šios vaiko teisės įgyvendinimą pirmiausia yra atsakingi tėvai, tačiau tėvams dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos ar kitų nuo jų nepriklausančių aplinkybių - negalint to padaryti tinkamai, valstybės pareiga yra suteikti visokeriopą – piniginę ir nepiniginę pagalbą šeimai, vaiko tėvams, kad bendromis tėvų ir valstybės pastangomis būtų užtikrintos tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos, jo viena iš pagrindinių teisių augti šeimoje su savo tėvais.
Skurdas negali išskirti šeimų?
Į klausimą, ar faktas, kad tėvai nepajėgūs išlaikyti savo vaikų, gali tapti priežastimi vaikus perleisti valstybės globai, I. Karpiciūtė atsakė: „Sunki šeimos materialinė padėtis, skurdas jokiu būdu nėra ir negali tapti pagrindine priežastimis, dėl kurios vaikai išskiriami ar gali būti išskirti su savo tėvais ir apgyvendinti vaikų globos institucijose ar globėjų šeimose. Šiuo atveju nekalbame apie šeimas, kurių vaikai yra paimami iš šeimos dėl įvairių socialinės rizikos sąlygojamų priežasčių, iš kurių sunki materialinė padėtis ir skurdas yra tik vienas iš veiksnių, sąlygojamų piktybiško tėvų pareigų nevykdymo ir socialinių įgūdžių stokos spręsti susiklosčiusias socialines problemas bei pasinaudoti valstybės teikiama parama, o ją gavus (ypatingai piniginę) panaudoti pagal paskirtį, t.y. vaikų poreikiams tenkinti. Tėvai negali atisakyti vykdyti savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl galimybės tėvai atsisakyti savo vaikų negali dėl jokių priežasčių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos ataskaitoje pažymima, jog 2010 m. šalyje buvo 11130 tėvu globos netekusių vaikų.
Išskiriamos dvi pagrindinės priežastys, dėl kuriu vaikai 2010 m. neteko tėvų globos: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvu nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą. Dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikas įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) – 1443 vaikai (64% visu tėvų globos netekusių vaikų); arba, tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvu ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitu svarbiu priežasčių – 411 vaiku (19% visu tėvu globos netekusiu vaiku).
Specialistės teigimu, duomenų apie atvejus, kuomet vaikai netektų tėvų globos būtent dėl sunkios šeimos materialinė padėties, nėra.
Specialistės teigimu, vaiko teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas užtikrinimo ir vaiko tėvų bei valstybės bendradarbiavimo įgyvendinant šią vaiko teisę kontekste prisimintina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kurioje teigiama, jog valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymų nustatyta tvarka teikia joms paramą, taigi valstybė, įgyvendindama šią nuostatą, padeda užtikrinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas.
„Tuo atveju, jei tėvai negeba pasinaudoti valstybės teikiama parama, visų pirma būtina suteikti šeimai socialines paslaugas ir padėti ugdyti socialinius įgūdžius ir tik tada, kai socialinės paslaugos neefektyvios, kraštutiniu atveju, svarstytina būtinybė paimti vaikus iš šeimos, tačiau tai negali būti traktuojama kaip vaiko paėmimas iš šeimos, prieštaraujant tėvams ar jiems sutinkant, būtent dėl sunkios materialinės padėties“, – teigė specialistė.
Rūpinasi savivaldybė
Apie tai, kokios paramos gali sulaukti šeimos, susidūrusios su finansiniais sunkumais, specialistė sakė: „Valstybės teikiama socialinė parama šeimai yra piniginė ir nepiniginė. Piniginė socialinė parama, visų pirma, yra šeimai mokama socialinė pašalpa. Socialinės pašalpos teikimą šeimos ar vieniems gyvenantiems asmenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas, kuris numato, kokiais atvejais socialinė parama teikiama, kokias sąlygas turi atitikti šeimos ir asmenys, kad tokia parama jiems būtų skirta. Socialinė pašalpa, o taip pat ir kita, pvz. vienkartinė, parama gali būti skiriama ir atsižvelgiant į kiekvienos šeimos individualią situaciją išimties tvarka iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.
Sprendimus skirti paramą priima šeimos gyvenamosios vietos savivaldybė, kurios darbuotojams situacija konkrečioje šeimoje bei tokios paramos reikalingumas žinomas geriausiai. Specialistės teigimu, nepasiturinčių šeimų mokyklinio amžiaus vaikai yra remiami, skiriant jiems nemokamą maitinimą mokykloje bei paramą pasirengti mokslo metams – įsigyti būtinų mokyklinių reikmenų, drabužių, avalynės ir kt. „Ši parama mokiniams skiriama atsižvelgiant į šeimos pajamas, taip pat yra numatyta, jog parama gali būti skiriama ir išimties tvarka. Šeimos, o taip pat ir joje augančių nepilnamečių vaikų, galimybes gyventi tinkamomis gyvenimo sąlygomis padeda įgyvendinti skiriamos kompensacijos už komunalines paslaugas bei valstybės teikiama parama būstui įsigyti arba sudaromos galimybės išsinuomoti socialinį būstą“, – teigė specialistė.
Kai alimentų nemoka tėvai, moka valstybė
Viena iš pagalbos priemonių tėvams, padedant užtikrinti jų nepilnamečių vaikų tinkamą gyvenimo lygį taip pat laikytina ir galimybė gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Ši valstybės teikiama pagalba aktuali tėvams, kurie augina nepilnamečius vaikus, kurių kitas iš tėvų neteikia savo nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo ir nėra galimybių minėtą išlaikymą išieškoti.
Specialistė pabrėžė, kad konkrečiose savivaldybėse šeimos gali gauti ir kitą paramą bei paslaugas, kurios padeda joms tinkamai pasirūpinti vaikais ir išvengti gilių krizinių situacijų, kurios kartais lemia vaikų ir tėvų išskyrimą, vaikų paėmimą iš šeimos. „Tarp tokių priemonių paminėtini vaikų dienos centrai, kuriose besilankantys vaikai, dažniausiai iš sunkiai besiverčiančių šeimų, gali pavalgyti, paruošti pamokas, pažaisti, pailsėti, organizuojamas socialiai remtinų vaikų vasaros poilsis, savivaldybių parama šeimoms, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, teikiant įvairias lengvatas, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių indėlis, padedant sunkiose situacijose atsidūrusioms šeimoms, per įvairias organizacijas teikiama Europos Sąjungos parama maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims“, – sakė I. Karpičiūtė.
