Už skandinavų ištekėjusios ir Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje gyvenančios lietuvės bijo savo vaiką ne tik peštelėti už plaukų, bet net pakelti balsą dėl neklausymo. Mat ką tik Suomijoje vien dėl to, kad septynmetį sūnų Robertą motina piktokai paragino greičiau keltis į mokyklą, jis buvo be tėvų žinios apgyvendintas globos namuose.
Šis įvykis atskleidė, kad Skandinavijos šalyse visas vaikus auginančias šeimas, ypač atvykusias iš Rytų Europos, slapta akylai stebi socialinės tarnybos, galinčios dėl menkiausio nieko bet kada be perspėjimo vaiką paimti valstybės globon.
Užteko berniuko „išpažinties“
Septynmečio Roberto istorija įvyko Suomijos mieste Turku, kuris yra Klaipėdos dydžio ir taip pat ant Baltijos jūros kranto.
Vietinės mokyklos mokytoja pasiteiravo septynmečio Roberto Rantalos, rusės Ingos ir suomio Velio Pekos Rantalų sūnaus, kodėl tą vasario rytą jis mokykloje pasirodė be nuotaikos, vilkdamas koją už kojos.
„Prastai išsimiegojau, ilgai kuičiausi lovoje, tai mama aprėkė, kad pavėluosiu į pamokas, – nuo mokytojos neslėpė berniukas. Dar pridūrė, kad ragindama keltis motina į jį sviedė drabužėlius ir net pliaukštelėjo per pakaušį.
Kaip tai išgirdusi reaguotų mokytoja Lietuvoje? Pabrėžiame, kad vaiko niekas nemušė, nedaužė, o tik nenorintį keltis aprėkė. Į jį sviedė ne kokius sunkius batus, o kelnaites. Ir ne kumščiu sudavė, o delnu nesmarkiai kepštelėjo per pakaušį vadinamąjį skustinį – tokiais mokiniai mūsų mokyklose vienas kitą „vaišina“ per kiekvieną pertrauką.
Sužinojo buvę sekami
Jei Robertas būtų žinojęs, kuo jo atvirumas baigsis, tikrai būtų prikandęs liežuvį. Nes jis nesijautė pažemintas ar juolab sumuštas, buvo patenkintas gyvenimu pas tėvus. Nes po poros dienų Robertas, net tėvams nežinant, buvo išvežtas į prieglaudą...
Skandinavijoje vaikai laikomi nacionaline vertybe, jų teises akylai saugo didžiulis valdininkų aparatas, turintis didelius įgaliojimus. Pradėję kovą už atimtą sūnų, Inga su Veliu Peka apstulbo sužinoję, kad Suomijos vaiko teisių apsaugos tarnyba seniai jiems užvedusi bylą ir stebi. Joje yra įrašų, kad Velis Peka kažkada padaugino išgerti, o sūnus Robertas bendraklasiams prasitaręs vyksiąs į Rusiją – tik nežinia, ar aplankyti močiutės, ar gyventi.
Štai tokias žinias sugeba surinkti ne kokios slaptos operatyvinės tarnybos, o eilinio provincijos miesto eilinis socialinės pagalbos skyrius!
Lietuvos socialinės tarnybos džiaugiasi, jei spėja lankyti problemiškas šeimas.
Pas mus nėra tokios įteisintos skundimo prievolės, ištobulintos sekimo sistemos, todėl emigrantai iš mūsų ar kitos Rytų Europos šalies, lietuvaitės, ištekėjusios už skandinavų, dažnai nė neįtaria, kad yra nuolat stebimi ne tik kaip atvykėliai, bet ir kaip tėvai, vaikų augintojai. 2008 metais Suomijoje buvo net priimtas įstatymas, įpareigojantis pedagogus ir šventikus pranešti socialinėms tarnyboms apie menkiausius, net nereikšmingus vaiko teisių pažeidimus.
Tėvų niekas net neišklausė
Po poros dienų Robertas pasijuto blogai, todėl mama leido pasirgti, neiti į pamokas. Kai ji išėjo į mokyklą, kad sužinotų, kas užduota, į duris paskambino du socialiniai darbuotojai. Suomijoje mažas nusikalstamumas, tad vaikas drąsiai įsileido atvykėlius. O šie, kabykloje pamatę kombinezoną, juo pradinuką aprengė ir išsivedė. Robertas vos išprašė leisti pasiimti raktus – jei kartais, kai grįšiąs, nieko nebūtų namie.
Tačiau raktų neprireikė. Robertas Rantala buvo ilgam įkurdintas globos namuose. Motinai tik vėliau buvo paskambinta ir pranešta, kur sūnus. Tėvų niekas net neišklausė, neleido pateikti savo nuomonės. Socialinė darbuotoja šaltai tepridūrė, kad du kartus per savaitę po dvi valandas leidžiama matytis su vaiku, bet bendrauti tik suomiškai – bus klausomasi.
Velis Peka su Inga įsitikinę, kad jų šeimą Suomijos valdininkai užsisėdo dėl nuostatos, jog Rusija, Lietuva, kitos Rytų Europos šalys yra neišsivysčiusios, jose tarpsta savivalė, nusikalstamumas, rasizmas, mažumų diskriminacija. Populiari nuomonė, kad Rytų Europos piliečiai į Vakarų šalis emigruoja ieškodami sotesnio gyvenimo – didesnių algų, pašalpų ar pensijų, kokybiškesnio gydymo. Alkoholikų, narkomanų, mušančiųjų žmonas ar vaikus niekur pasaulyje netrūksta, bet savas mėšlas juk visada mažiau dvokia...
Didžiuojasi gaudavęs lupti
„Neseniai viena socialinė darbuotoja manęs rimtu veidu klausinėjo, ar tiesa, kad Lietuvos šeimose įstatymais įteisintos fizinės bausmės, ar tikrai yra tokia lietuviška patarlė, liepianti savo vaiką mušti: „Mylėk kaip dūšią, bet krėsk kaip grūšią“, – „Akistatai“ pasakojo jau penktus metus Danijoje su danu vyru gyvenanti Danutė J. – Tada supratau, kad europiečius apie Lietuvą pasiekia fragmentiškos žinios, kurios interpretuojamos kaip kam šauna į galvą. Kas mus laiko laukiniais ar pusžmogiais, tas visada randa „įrodymų“.
Iš tikro ką tik Seime virė beprasmė skandalinga diskusija. Kai pagal Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių komiteto rekomendacijas Seime buvo pristatytas įstatymo projektas – uždrausti bet kokios formos smurtą prieš vaikus ir nepilnamečius – dauguma (58) tautos atstovų balsavo prieš arba susilaikė. Parlamentaras Petras Gražulis net iš tribūnos didžiavosi, kad vaikystėje buvo tėvų plakamas.
Pasak Danutės, Skandinavijos laikraščiai nerašė, kad Lietuvoje mušti vaikus draudžia įstatymai, bet buvo cituojami P. Gražulio žodžiai. Kiek anksčiau Vakarų Europos žiniasklaida skelbė apie nacionalistų eitynes Vilniuje skanduojant rasistinius šūkius, cituoti grasinimai gėjams, norintiems gegužę Vilniuje surengti seksualinių mažumų paradą.
„Spauda visada ieško sensacingų detalių, tik bėda, jog per jas užsieniečiai neretai susidaro įspūdį, kad Lietuvoje tėvai atvirai plaka savo vaikus, dauguma muša gėjus ir kitataučius“, – kalbėjo Danutė.
Ministerija neskuba informuoti
Moteris tikino savo kailiu patyrusi, kad vietiniai socialiniai darbuotojai į ją žiūri iš aukšto, kaip į antrarūšį žmogų, atvykėlį iš trečiojo pasaulio.
Tai, kad jo nelaimėje kalčiausia žmonos tautybė, neabejoja ir Velis Peka Rantala. Nes prieš atimdami vaiką socialiniai darbuotojai privalėjo pabendrauti su šeima, išsakyti, kokius turi priekaištus, bandyti bendromis jėgomis spręsti problemas.
Neseniai Robertas paspruko iš globos namų ir tekinas parpūtė namo. Jis pareiškė labai mylįs abu savo tėvus, jiems jokių pretenzijų neturįs. Inga su sutuoktiniu irgi pareiškė sūnaus geruoju neatiduosiantys, tačiau socialiniams darbuotojams vieninga šeimos nuomonė – nė motais. Kai jie pareikalavo berniuką grąžinti į internatą iki bus priimtas atskiras sprendimas, Velis Peka Rantala taip įsiuto, jog paskelbė atsisakysiąs Suomijos pilietybės ir prašysiąs Rusijos Federacijos piliečio paso. Tiesa, pykčiui atslūgus, atsisakė tokio neprotingo ketinimo – taip pasielgęs Suomijoje jis nieko neišgąsdintų, o šeima netektų daug privilegijų.
Socialiniai darbuotojai irgi kiek nuleido garą, pasiūlė nuo šio balandžio šeimai vykdyti priemonių planą. Inga su Veliu Peka stropiai lanko psichologo užsiėmimus, kitas paskirtas priemones, kad tik viską stebinčios akys juos paliktų ramybėje.
Ne ką už Lietuvą didesnėje Suomijoje (5,3 milijono gyventojų) vien pernai socialinės tarnybos iš problemiškų šeimų laikinai globai paėmė net 11 000 vaikų. Kiek tarp jų Lietuvos piliečių – „Akistatai“ iš Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerijos gauti atsakymo nepavyko.
Sigitas STASAITIS
