Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Lietuvoje miškai padengia daugiau nei trečdalį visos šalies teritorijos – 2,2 milijono hektarų. Lyginant su gyventojų skaičiumi, vienam žmogui apytiksliai tenka truputį mažiau nei vienas hektaras arba nuo tūkstančio iki 4 tūkstančių medžių. Pastaruosius mažiausiai penkerius metus ūkinių miškų kirtimo apimtys nedidėja, nebent dėl sanitarinių kirtimų, kai reikia nukirsti kenkėjų pažeistus medžius. Plynai iškirstas plotas privalo būti atsodintas per trejus metus. Be to, medžių šalyje pasodinama kasmet vis daugiau.
Aplinkos ministerija parengė ir Seimui pateikė miškų reformą, pagal kurią dalyje miškų būtų įvesti nauji draudimai ir ribojimai.
„Tai reiškia, kad 2029 metais mes jau turėsime 10 procentų griežtai saugomų miškų, vietoje dabar esančio 1 procento“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jei Seimas pritars, 10 procentų šalies miškų bus draudžiami kirtimai – 220 tūkstančių hektarų. Nebent įsiveistų kenkėjas. Plynieji kirtimai taip pat nebus leidžiami nacionaliniuose parkuose, kur yra ekologiškai svarbūs medžiai. Kitais atvejais verslui užtrenkiamos durys ir paliekama mažiau miškų pramoninei veiklai.
„Tai reiškia, kad miškas pats gyvens savo gyvenimą“, – apibendrino S. Gentvilas.
Medienos pramonė priešinasi pokyčiams
Medienos pramonė stipriai priešinasi naujam miškų įstatymui, esą ministerijos siūlomi milžiniški apribojimais griaus šalies verslą, kuris kasmet generuoja apie 10 proc. BVP. O medienos pramonės gaminiai sudaro apie 4,2 milijardo eurų eksporto.
„Kauno aplinkos inžinerijos ir miškų kolega turi poligonus, į kuriuos galima nuvažiuoti ir pažiūrėti į teritoriją, kuri yra miškininko prižiūrima, ir į teritoriją, kuri nėra miškininko prižiūrima. Mano galva, Kariotiškių sąvartyne vaizdas yra geresnis“, – teigė „Lietuvos medienos“ vadovas Raimundas Bernotas.
Stebisi verslas, kodėl ministerija tame pačiame rašte kalba ir apie ekologiją, ir apie prievolę aprūpinti šalies verslą mediena, tačiau ta pačia ranka verslui kenkia.
„Taip kaip šiandien ūkininkaujama miškuose yra parodoma, kaip didžiausias blogis. Ant vienos rankos. Ant kitos rankos mes matome Dainų šventės reklaminius klipus ir rodo Lietuvos miškus. Pasižiūrėkite, kokie miškai. Tai čia yra tie miškai, kuriuos miškininkai prieš 60 metų pasodino ir išpuoselėjo“, – teigė R. Bernotas.
„Balansas yra išlaikytas, tas pats 9-8 milijonų kietmetrių srautas bus patiektas medienos pramonei, šilumos sektoriui, baldų pramonei“, – tikina S. Gentvilas.
Privačių miškų savininkams vien tai, kad jie savo miškuose nekirstų medžių, valstybė mokės kompensacijas. Bendrai valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų kompensacijoms skirs virš trijų šimtų milijonų eurų.
„Galima meluoti, bet jie jau net nemeluoja. Už nusavintą turtą turi būti kompensuojama ir Konstitucija saugo privačią nuosavybę. Jie išsitraukia keletą sakinių iš Konstitucijos ir kalba, kad miško savininkas taip turi rūpintis gamtos apsauga. Per brūkšnelį „mes jums nieko nemokėsime“, – sakė R. Bernotas.
Medienos pramonė įsitikinusi, kad ministras pataikauja žaliesiesiems, kad jie esą balsuotų už jį artėjančiuose rinkimuose. Tačiau panašu, kad Gentvilo miškų įstatymas ir jiems ne prie širdies. Mat žalieji tikėjosi, kad ypač saugomų miškų bus net ne 10, o 40 ar net 50 procentų.
„Matot, žalieji Lietuvoje irgi nėra patenkinti tuo pasiūlymu. Tai nemanyčiau, kad čia tokia taktika yra. Aš kuo labiau esu pasipiktinusi, kad į įstatymą nebuvo paverstas nacionalinis miškų susitarimas“, – teigė Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Jei Seimas pritars, ypatingai saugomų miškų plotas išsiplės 10 kartų. Tokiuose miškuose jokia ūkinė veikla negalės būti vykdoma.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
