Stipraus alaus gamybai Lietuvoje pasiekus pusę viso alaus gamybos, Ūkio ministerija siūlo diferencijuoti akcizus ir stipriam alui nustatyti didesnį akcizo mokestį. Šiuo metu Lietuvoje alui galioja vienas akcizo tarifas - 7 litai už 1 proc. alkoholio koncentracijos šimte litrų (hektolitre) alaus.
"Džiaugiamės, kad gerėja situacija su alkoholiniais gėrimais - perkama daugiau silpnesnių gėrimų, perkama mažiau degtinės. Tačiau stipraus alaus gamyba pas mus visą laiką auga ir dabar sudaro daugiau kaip 50 proc. - daugiausiai tai yra Biržų krašto aludarių produkcija. Mes teikiame Vyriausybei pasiūlymą dėl akcizų alui diferencijavimo, kad ji duotų atitinkamą pavedimą Finansų ministerijai", - “Eltai” sakė Ūkio ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorė Nijolė Katinienė.
Ką nors konkrečiau kalbėti apie galimus būsimus akcizus alui ji atsisakė, kadangi tai, kaip ir būtini tyrimai, prieš priimant atitinkamą sprendimą, yra Finansų ministerijos sfera.
"Su europiniais įsipareigojimais tai neturi nieko bendra, nes ES reikalauja vienintelio dalyko - kad tarifas būtų nustatytas pagal alaus stiprumą, o diferencijuotai, progresyviniu ar kitokiu būdu - neturi reikšmės", - “Eltai” teigė Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, gavę pasiūlymus Finansų ministerijos pareigūnais įvertins, kokiais motyvais tai yra grindžiama, tada pagal tai formuluos reikalingo tyrimo užduotis ir atliks kitus darbus. Tai gali užtrukti apie mėnesį ar šiek tiek ilgiau.
Pagal Lietuvoje dabar taikomą alaus akcizą, stipriam alui akcizas yra didesnis nei silpnam. Ūkio ministerijos siūlymų esmė, kad akcizas stipriam alui būtų ne šiaip, o smarkiai didesnis. Vis dėlto Ūkio ministerija neteikia konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima akcizą stipriam alui diferencijuoti.
Prieš kelerius metus Seimui buvo siūloma alų skirstyti iki 7 proc. ir daugiau kaip 7 proc. stiprumo, atitinkamai nustatant skirtingus akcizus, tačiau tam nebuvo pritarta.
Kaimyninėje Latvijoje akcizai alui yra diferencijuoti priklausomai nuo stiprumo. 0,5-2,8 proc. stiprumo alui taikomas 3,3 lato (18,5 lito) akcizas, 2,8-4 proc. - 4,7 lato (26 litai), 5-7 proc. - 8,1 lato (45,4 lito), o stipresniam kaip 7 proc. - 42 latai (235 litai).
Estijoje, kaip ir Lietuvoje, galioja vienas tarifas - 55 kronos (12,13 lito) už hektolitrą alaus.
Ūkio ministerijos pareigūnų duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje didėja stipraus alaus, kurio alkoholio koncentracija viršija 5,6 proc., pardavimas bei vartojimas. Jų įsitikinimu, dėl nedidelės kainos ir didesnio stiprumo jis yra prieinamas jaunimui ir alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims.
Tikimasi, kad įvedus didesnį akcizą stipriam alui jis pabrangtų ir dalis pirkėjų persiorientuotų į silpnesnį alų.
Mūsų šalyje praėjusiais metais vienam gyventojui teko apie 75 litrus alaus, vienas latvis jo išgėrė vidutiniškai 55, o estas - 70 litrų alaus.
Lietuvoje praėjusiais metais alaus pardavimai padidėjo 17,5 proc. Skandinavijos koncernui "Baltic Beverages Holding" (BBH) priklausantis "Švyturys - Utenos alaus" užėmė 49,5 proc. Artimiausias konkurentas - Danijos "Brewery Group" kontroliuojama "Kalnapilio" - "Vilniaus tauro" alaus darykla valdė 25,7 proc. rinkos.
ELTA
