Lietuvoje gauti leidimą ginklui nėra labai sudėtinga – tereikia pasitikrinti sveikatą, neturėti policijos, ar kitų tarnybų draudimų ir išmokti valdyti ginklą su instruktoriais. Bet paaiškėjo, kad tokia tvarka naudojasi ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Tai sukėlė nerimą konservatoriui Kasčiūnui – sako Ukraina dėl to turėjo problemų.
„Prasidedant karui, organizavosi tiek Rusijos piliečiai atvykę, tiek Rusijai lojalūs Ukrainos piliečiai į įvairias diversines grupes, kurios turėjo užimti tam tikras pozicijas, tam tikrus objektus, buvo pasirinkę taikiniais Ukrainos politikus“, – teigia L. Kasčiūnas.
Kasčiūnas jau registravo įstatymo projektą, kad minėtų šalių piliečiams nauji leidimai nebūtų išduodami. O tie, kurie leidimus jau turi, per metus privalėtų parduoti ginklus ir leidimų taip pat netektų. Lietuvoje šiuo metu leidimus ginklui turi 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai.
„Rusijos pilietį patikrinti ne visada yra labai paprasta. Taip, jie yra tikrinami, procese dalyvauja VSD, bet mes puikiai žinome, kad atsekti jų ryšius pačioje Rusijoje yra labai sudėtinga. Tai šioje vietoje apribojimas, manau, yra būtinas“, – tikina L. Kasčiūnas.
Taigi, pagal šį ribojimą, iš minėtų žmonių būtų atimtas leidimas turėti ginklų medžioklei, sportui ar savigynai.
„Tas skaičius, jeigu jis būtų dar didesnis, tikrai galbūt verta įsigilinti, kaip mes tai galėtume spręsti. Bet yra ir kitas momentas, ne visuomet nuo pilietybės priklauso asmens pavojingumas mūsų valstybei“, – kalba socdemų frakcijos narė Dovilė Šakalienė.
Socdemė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė sako, kad reikia diskusijos, bet būtina kažką daryti ir su nelojaliais Lietuvos piliečiais.
„Pavyzdžiui, tie patys žmonės, kuriuos sąlyginiai vadiname maršistais – jie nėra Rusijos piliečiai, ar mes įsivaizduojame, kad jie gintų Lietuvą? Ar mes įsivaizduojame, kad jeigu kiltų kokie nors neramumai, hibridinė ar tiesioginė ataka prieš Lietuvą, ar tie žmonės gintų mus? Ar tie žmonės kaip tik veiktų prieš Lietuvos valstybę?“, – sako D. Šakalienė.
Projektui nepritaria Seimo teisininkai – sako, kad jis nepaliečia žmonių, kurie turi dvigubas pilietybes – Lietuvos ir Rusijos arba Baltarusijos. Be to, įstatymas draustų ginklus turėti ir tų šalių piliečiams, kurie nėra iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies. Kitaip tariant – ne mūsų sąjungininkai.
„Vertinant šitas valstybes – Rusija, Baltarusija, yra akivaizdu, kad jos nėra draugiškos ir galimybė gauti informaciją apie asmenų teistumus, jų reputaciją, yra labai ribota. Taigi, siūlymas iš esmės siejamas su viešuoju interesu, valstybės saugumu, iš teisinės pusės mes kažkokių kliūčių jo įgyvendinimui nematytume“, - tvirtina advokatė Eglė Morkūnienė.
Tokį patį ribojimą įstatymu dabar bando įteisinti ir Estija. Ten gyvena 1300 ginkluotų rusų ir baltarusių. Lietuvos kariuomenės atsargos majoras sako, kad šalia vykstant karui ir turime galvoti bei elgtis, kaip per karą.
„Kadangi vyksta karas, aš nemanau, kad yra laikas kažką atsijoti. Rusų raketos nežiūri, ar lojalus Ukrainos pilietis, ar lojalus Rusijos pilietis. Mes turime elgtis taip, lyg Rusija ir Baltarusija planuoja agresiją prieš Lietuvą, o tie žmonės potencialiai galėtų būti „miegantys“ agentai“, – tvirtina atsargos majoras Darius Antanaitis.
Nuo vasario pabaigos, kai Rusija pradėjo naują karo etapą Ukrainoje, į Lietuvą persikėlė dešimtys tūkstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių.
