Į Vilnių po septynerių metų iš Didžiosios Britanijos gyventi grįžęs Žilvinas čia atsivežė ir savo draugę Milli.
Virtuvės šefu Anglijoje buvęs vaikinas dabar pinigus uždirba reklamos ir filmų srityje. Ir gyvenimu Lietuvoje džiaugiasi.
Laisvūnė kavą ruošią savoje kavinėje Vilniuje. Ją atidarė Vasario 16-ąją, po 12-os metų Airijoje grįžusi gyventi ir dirbti į Lietuvą. Šeima čia su Airijoje gimusiu sūnumi Faustu.
Tokių kaip Laisvūnė ir jos šeima, kurie nusprendė grįžti į Lietuvą iš užsienio, sausį buvo rekordiškai daug. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, skaičius siekia 3300. Prieš metus atvykusių į Lietuvą buvo perpus mažiau. Ir pernai, ir šiemet užsieniečių iš šio skaičiaus – apie trečdalį. O apie 70 procentų – lietuviai. Paskutinį kartą tiek grįžusių į Lietuvą buvo prieš trejus su puse metų.
Savivaldybės skatinamos bendrauti su imigrantais ir raginti juos sugrįžti.
Tačiau Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybės skiria per mažai dėmesio išvykusiems. Dažna nepalaiko ryšių su emigravusiais ir nesuskaičiuoja, kiek patraukė į užsienį.
Gruodžio mėnesį išvykusių buvo mažiau nei sugrįžusių. Sausį vėl nuėjome „į minusą“ – išvyko daugiau. Preliminariai, iš Lietuvos emigravo beveik 4500 žmonių. Visgi pernai metai skaičiai buvo dar blogesni. Išvykimą deklaravo dviem tūkstančiais 400 daugiau žmonių. Bet Lietuvos banko ekonomistas ragina per anksti nesidžiaugti. Neva sakyti, kad emigrantų banga atslūgo, dar negalima.
