Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoja traumatologė Jolanta Labanauskienė pasakoja, kad vasaros laiku yra daugiau atvirų ir aukštai esančių vietų, į kurias gali patekti vaikai, todėl ir tikimybė iškristi padidėja.
„Jeigu vaikas krito iš aukštai, iškart reikia vežti jį į ligoninę, kurioje vaikui bus atlikti visi reikiami tyrimai. Vien tai, kad buvo kritimas iš didelio aukščio yra indikacija, kad reikia plataus ištyrimo.
Žinoma, jeigu po kritimo vaikas žvalus laksto ir šypsosi, niekuo nesiskundžia, juokauja ir bendrauja – yra viena, o jeigu jis vangus, mieguistas, nekalbantis, tai jau yra rodmuo, kad reikalingi išsamūs vaiko būklės tyrimai“, – nurodo traumatologė J. Labanauskienė.
Vangumas gali pasireikšti iš karto, tačiau ne visada. Prasidėjus kraujavimui į smegenis, vangumas gali pasireikšti ir po valandos, ir po kelių. Gydytoja nurodo, kad po to, kai vaikas krito iš aukštai jį ir jo būseną, elgesį būtina stebėti dar ateinančias dvi paras.
Pasak medikės, kritimų iš aukštai pasekmės gali būti itin skausmingos ir yra didelė tikimybė patirti galvos traumas, pavyzdžiui, kaukolės lūžius ar kraujo išsiliejimą į smegenis. Taip pat dažnai pasitaiko stuburo lūžiai, dubens kaulo lūžiai ir, žinoma, galūnių lūžiai.
Dažniausiai krenta paaugliai ir maži vaikai
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai kritimus iš aukštai patiria 3–6 metų vaikai, kuriems reikia nuolatinės suaugusiųjų priežiūros, ir 12–16 metų paaugliai. Ir nors manoma, kad berniukai kritimus patiria dažniau, tačiau med. dr. J. Labanauskienės patirtis rodo, kad kritimus tiek berniukai, tiek mergaitės patiria daugmaž vienodai.
Kalbėdama apie kritimų iš aukštai prevenciją, gydytoja nurodo, kad svarbiausia yra nuolatinė vaiko priežiūra, nepalikti atidarytų balkono durų ar langų tame kambaryje, kur yra vaikas.
„Jeigu mažą vaiką reikia trumpam palikti kambaryje, būtinai viską uždarykite, nes kitokios prevencijos nėra, tik vaiko priežiūra ir jam sukuriama saugi aplinka“, – pabrėžia med. dr. J. Labanauskienė.
Dažniausi kritimai
Nors apie kritimus iš aukštai tenka girdėti dažnai, laimei, jie nėra dažniausia kritimų priežastis. Dabar pagrindiniai kritimai, kuriuos patiria vaikai, yra nuo paspirtukų, riedlenčių. Štai batutas jau prarado lyderio poziciją ir yra trečia pagal dažnumą kritimo priežastis, tuomet yra dviratis ir kritimai iš aukštai.
Gydytoja sako, kad dažniausiai į ligoninę atvežami nuo dviračio, paspirtuko, riedlentės nukritę vaikai šalmo nedėvėdavo, o vaikus, kurie turėjo visas apsaugos priemones, galima laikyti išimtimis. Todėl ji pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti šalmu, kad nuo pažeidimų būtų galima apsaugoti vaiko galvą. Taip pat derėtų nepamiršti ir kelių bei alkūnių apsaugų.
„Kalbant apie kitą dažną kritimų priežastį – batutą – reikia riboti ant batuto esančių vaikų skaičių ir atsižvelgti į rekomendacijas, kiek vaikų gali vienu metu juo naudotis, nes kai subėga visas būrys vaikų, traumos dažniausiai neišvengiamos“, – įspėja gydytoja.
Jeigu nukritus vaikui matosi, kad jo koja ar ranka yra deformuota, šalia esantys žmonės turėtų bintu ar tuo, ką turi šalia, pritvirtinti galūnę prie kieto pagrindo (pavyzdžiui, šakos) ir laukti atvykstančios greitosios pagalbos. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad tvirtinant lūžusią galūnę, jos jokiu būdu negalima tiesinti, o reikia tvirtinti taip, kaip ji tuo metu išsilenkusi.
Daugiau nei 80% kritimų įvyksta namuose
Pasak vaikų chirurgo-rezidento Benedikto Jonuškos, vaikai dažniau traumuojasi šiltuoju metų periodu. Daugiau nei 80% traumų susijusių su kritimais vaikams iki 4 metų įvyksta namuose. Vyresniems 5–14 metų vaikams apie pusę traumų namuose, ketvirtadalis – darželyje arba mokykloje.
Kūdikiai namuose gali nukristi nuo baldų ar laiptų, kiek vyresni, 2–3 metų amžiaus, iškristi pro langą, o vyresni – žaidžiant žaidimų aikštelėje.
„Galvos traumos, kaulų lūžiai ir krūtinės sužalojimai dažniau pasitaiko krentant iš didesnio aukščio. Pilvo traumos dažniau įvyksta, kai kritimo aukštis mažesnis. Mirtingumas nukritus nuo mažesnio nei 4,5 metrų aukščio siekia apie 1%, o virš 4,5 metrų pakyla iki 2,4%. Vaikai dažniausiai iškrenta pro langus, nuo balkonų ar stogų“, – liūdną statistiką dėsto jis.
Mirtimi pasibaigiančios traumos
Anot gydytojo, lyginant su visomis kitomis traumomis dėl kritimų, vaikai iškritę pro langus dažniau patiria sunkias traumas arba žūsta. Dažniausia tai įvyksta pavasarį, vasarą.
45% iškritusių pro langus vaikų patiria rimtas traumas: lūžius, vidaus organų sužalojimus, smegenų sukrėtimą, smegenų kraujavimą. Galvos traumos ir įvairūs lūžiai yra dažniausi. Mirtimi pasibaigiančios traumos dažniausiai įvyksta nukritus iš 5–6 aukšto. Rimti sužalojimai yra labai reti, kai iškrentama iš mažesnio nei 3 metrų aukščio.
„Jaunesni nei 5 metų amžiaus berniukai, kurie paliekami žaisti be priežiūros, turi didesnę riziką iškristi. Vaikai gyvenantys daugiabučiuose penkis kartus dažniau iškrenta pro langus nei gyvenantys namuose. Dažniausia iškrentama pro svetainės ar miegamojo langus, kurie būna atidaryti, o šalia jų būna pristumti įvairūs baldai“, – sako B. Jonuška.
Vertėtų laikytis rekomendacijų
Ką daryti? Pasak gydytojo, bet kokiu atveju svarbiausia – prevencija, todėl rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie neleistų pakankamai atverti langų, tarpas turėtų būti iki 10 centimetrų.
Jaunesni nei 6 metų vaikai gali iškristi per 15 cm tarpą, kai tuo tarpu vyresni nei 1 metų vaikai negali pralįsti pro 10 cm plyšį. Niujorko mieste buvo įvesta prevencinė edukacinė programa, kurioje šeimoms auginančioms mažesnius nei 10 metų amžiaus vaikus buvo siūloma nemokamai įsirengti langų saugiklius.
Per pirmus dvejus metus mirčių dėl iškritimų pro langus sumažėjo kone dvigubai, nuo 108 iki 54 žuvusių. Nei vienas vaikas neiškrito pro langus, kur buvo įrengti saugikliai, o vaikų iškritusių pro langus ligoninėse sumažėjo net 96 procentais.
Pagrindinės B. Jonuškos rekomendacijos:
Atidarinėti tik viršutinius langus arba viršutines langų dalis; Vengti baldų po arba prie langų; Stebėti mažus vaikus, ypač žaidžiančius prie langų;
Šalia aukštų gyvenamųjų pastatų auginti gyvatvores, kurios kritimo metu galėtų sušvelninti smūgį; Kambariuose, kur vaikai žaidžia, langus laikyti uždarytus; Nepasikliauti tik langų tinkleliais, kurie apsaugo nuo vabzdžių, bet vaikai vis tiek gali iškristi.
„Kalbant apie kitus kritimus iš aukščio, 6–11 metų vaikai dažniausiai krenta nuo laiptų, todėl gyvenant kelių aukštų name ir auginant mažus vaikus, rekomenduojame įrengti vartelius šalia laiptų. Vyresni vaikai, tipiškai dažniau berniukai, krenta nuo įvairių vietų (stogų, balkonų), tačiau traumų pasitaiko įvairiausių“, – priduria B. Jonuška.
