Artimiausiais mėnesiais visoje šalyje bus išdalinta net keturi milijonai kalio jodido vienetų. Lietuva stiprina ir branduolinio monstro Baltarusijoje stebėseną. Planuojama sekti vandens kokybę Neryje ir įdiegti radiacijos daviklius pasienyje.
Vietos gyventojai tikina, kad ir patys asmeniškai domėjosi, kaip tektų saugotis nelaimės atveju.
„Truputėli baimės yra, bet gal nieko nenutiks. Žinome, kad nukentėtumėme, jei kas atsitiktų, pažiūrėsime, kas bus“, – teigė viena pirmųjų tabečių sulaukusi Kalvelių gyventoja.
Kalio jodidas nuo aukštos spinduliuotės neišgelbėja, tačiau bent pirmosiomis nelaimės dienomis padeda apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos poveikio ir vėliau gresiančio susirgimo vėžiu. Tad gyventojai informuojami – jei apie gedima jėgainėje būtų pranešta iš anksto – suaugusieji turėtų išgerti dvi tabletes bent dvi valandas iki nelaimės, vaikams rekomenduojama viena ar net pusė tabletės.
Jei avarija įvyksta netikėtai, šias priemones suvartoti – nedelsiant. Beje, medikai perspėja – dažno tautiečio vaistinėlėje turimas įprastas jodas tokiems atvejams netinka.
Kalvelių seniūnijos darbuotojai tikina, kad visas gautas apsaugos priemones gyventojams išdalins iki liepos pabaigos.
„Gaus visi Kalvelių seniūnijos teritorijos gyventojai. Tie, kurie čia deklaravo savo gyvenamąją vietą. Žmonių bus virš keturių tūkstančių. Mes parengėme rekomendacijas ir informacinius lapelius lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis. Ten žmonės galės pasiskaityti ir viską žinoti“, – pasakojo seniūno pavaduotoja Lucija Jakubovska.
O gerokai didesnė – Švenčionių savivaldybė – gavo net 95 tūkstančius tablečių, kurios artimiausiu metu bus dalinamos 25 tūkst. registruotų gyventojų. Visgi meras Rimantas Klipčius sako, kad tik šiomis priemonėmis apsiriboti nereikėtų.
Anot jo, koronaviruso pandemija atskleidė, kad didžioji dalis savivaldybių nėra tinkamai apsirūpinusios atsargomis bent mėnesiui į priekį. Štai Švenčionims trūksta ir apsauginių kostiumų, praverstų ir paprasti pakaitiniai rūbai, jei gyventojai būtų apšvitinti, taip pat nėra ir žmones apie nelaimes įspėjančios infrastruktūros.
„Norėtųsi, kad turėtumėme daugiau priemonių. Kaip pavyzdį galiu įvardinti sirenas informacines. Atkreipiau dėmesį ir į kostiumus, nes turėtumėme žaibiškai reaguoti, jei įvyktų įvykis“, – susirūpinimą išreiškė Švenčionių meras Rimantas Klipačius.
Įjungti pirmąjį Astravo reaktorių planuojama jau liepos mėnesį, o rudenį jo tiekiama energija bus prijungta prie bendros Baltarusijos energetikos sistemos.
Tad Lietuvoje svarstomos papildomos stebėjimo sistemos. Neryje planuojama įrengti vandens kokybę matuojančias priemones, o pasienyje – radiacijos daviklius.
Lietuva reikalauja, kad tokia technika, perduosianti informaciją apie gedimus ar nukrypimus nuo normos, būtų įdiegta ir pačioje jėgainėje.
