Siekiama, kad kapavietės nebūtų išmėtytos. Kariai neretai buvo palaidoti tiesiog gyventojų kiemuose. Archeologai neišvengia ir kuriozų: daugybę metų žmonės nešė gėles ant vieno kario kapo, o dabar paaiškėjo, kad prižiūrėjo tuščią vietą: „20 metų beveik, žmonės ėjo. Na, matote mes palikome viską, kaip radome. Viską gražiai sudėjome ir palikome. – 20 metų žmonės ėjo tiesiog prie tuščio? – Tiesiog prie tuščio.“
Druskininkų 103 šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas sako, kad pastarųjų dienų įvykiai druskininkiečiams sukėlė šoką. Ilgus metus buvo žinoma, kad čia palaidotas per Antrąjį pasaulinį karą rusų nušautas vokiečių karys.
„Ta legenda sklandė tokia, kad neva palaidotas vokiečių belaisvis, sušaudytas sovietų karių ir kad vietinių buvo palaidotas šiame miškelyje. Tai va tokia legenda sklandė daugybę metų“, – sako R. Šerpatauskas.
Daugybę metų žmonės prižiūrėjo ir puoselėjo kario kapą. Per šias Vėlines taip pat padėta gėlių, uždegtos žvakės. Neseniai palaikus norėta iškasti ir perlaidoti kitur. Tačiau paaiškėjo, kad žmonės rūpinosi tuščia vieta – kario čia nėra. Pradėjus ieškoti, kur dingo palaikai, Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas išsiaiškino, kad dar prieš 20 metų juos ekshumavo patys vokiečiai.
„Užklausą daviau į Vokietiją, paaiškėjo, kad 2003 metais, spalio mėnesį, jis buvo ekshumuotas, o vietinė visuomenė nepastebėjo, nepamatė, nežinojo“, – aiškina tarnybos vadovas Linas Kvizikevičius.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvęs vokiečių karys bus palaidotas Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Ten pat, praėjus beveik 80 metų, bus iškasti, pervežti ir keturių nelaimėlių palaikai. Vokiečių kariai sovietų buvo sušaudyti Varėnos rajone, netoli Merkinės ir sumesti į vieną duobę.
„Vienas iš jų, čia šone gulintis, buvo sužeistas, kankinosi visą naktį, vietiniai gyventojai nešė jam vandenį, jis buvo gyvas. O ryte rusai jį nušovė šūviu į galvą“, – pasakoja savanoris Romualdas.
Romualdas su žmona Birute savanoriauja ekshumuojant palaikus. Sako, vietiniai papasakoja žiaurių istorijų.
„Jie atsimena kaip tėvai pasakojo ir jiems, vaikams paliko, įspūdį ta istorija. Ji buvo nepamiršta ir atėjo laikas kariams grįžti į karių kapines“, – kalba Romualdas.
„Svarbiausia atkasti ir iš čia iškelti. Kai pradedi kasti, matai kaip jie išsidėstę, kokie baisumai buvo per karą. Kai juos tiesiog numeta į tą duobę. Mums svarbiausia iškasti ir juos perlaidoti“, – sako savanorė Birutė.
Daugiau nei 30 metų Kultūros vertybių globos tarnybos archeologai ieško per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių vokiečių karių palaikų. Šį darbą finansuoja Vokietijos Vyriausybė. Jų duomenimis, įvariose mūsų šalies vietose turėtų dar būti 5000 neperlaidotų karių. Sudėtingiausia, anot Kultūros vertybių globos tarnybos vadovo, rasti kapavietes. Dažniausiai pasikliaujama vietinių pasakojimais, bet žmonės neretai negali nurodyti tikslios vietos.
„Yra sąrašai pateikti, sąrašai vietovių. Žinau vietovardžius ir žinau, kiek palaikų. Ir tada pradedu veiksmus. Tai yra, skelbimai į laikraštį, seniūnams raštus parašau, apvažiuoju muziejus“, – teigia L. Kvizikevičius.
Aivaras iš Varėnos rajono Bingelių kaimo visą laiką žinojo, kad jo valdose yra palaidoti du vokiečių kariai. Kai šiomis vietovėmis pradėjo domėtis archeologai, ieškantys palaikų, vyras nurodė apytikslę vietą – kariai turėtų būti palaidoti prie ūkinių pastatų. Istoriją Aivarui pasakojo jo dėdė.
„Kryžių, sakė, pastatė, dar ten moterys gėlyčių pasodinę buvo. Prižiūrėjo šituos kapus. O rusai, kai užėjo, išspardė, sulygino. Į Sibirą, sako, nenorit važiuoti? Tegul būna lygu. Tiek ir žinojau, Daugmaž tik vietą žinojau“, – kalba Bingelių kaimo gyventojas Aivaras.
Į kapą, prie palaikų, dažnai būna įdėtas kario žetonas. Tai padeda identifikuoti asmens duomenis. Jei yra pageidavimas ir jei nustatoma tapatybė – artimieji palaikus gali išsivežti į Vokietiją. Anot archeologų, kūnai neretai būdavo apipilami chemikalais – dėl kvapo ir epidemijos baimės.
„Gali būti dėl skirtingo grunto palaikų išlikimas skirtingas, taip pat ar ant jų buvo kažkas užpilta, pavyzdžiui, chlorkalkės. Jos taip pat palaikų irimą smarkiai pagreitina“, – tvirtina ekshumatorius Eimantas Aranauskas.
Lietuva yra skyrusi tris vietas, kur galima perlaidoti vokiečių karius. Prieš daugiau nei 30 metų, kai prasidėjo masinė palaikų ekshumacija, Vokietija ieškojo 12 tūkstančių karių, palaidotų pavienėse kapavietėse. Kultūros vertybių globos tarnyba prašo gyventojų pranešti, jei yra žinoma ar numanoma karių kapavietė. Palaikai bus iškasti ir pervežti į karių kapines.
