Lietuvoje fiksuojamas 20 metų nematytas mirčių perviršis. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 29 714 žmonės. 2020-aisiais per pirmas 40 savaičių mirė 30 066 asmenys, o per tą patį laikotarpį 2021-aisiais – 35 261 žmogus.
COVID-19 aukų laidotuvės kitokios: kūnas maiše, o artimiesiems pamatyti jo negalima
COVID-19 nuo pat pandemijos pradžios nusimešė 6 805 gyvybes, tad laidojimo namans koronaviruso aukų laidotuvėmis rūpintis tenka gana dažnai.
COVID-19 aukų laidotuvės vyksta kitaip nei dėl kitų priežasčių mirusių žmonių laidotuvės. Tokie kūnai mirties vietoje yra įdedami į skysčiams nepralaidžius maišus. Laidojimo namai tokio kūno negali aprengti, šarvojamas toks kūnas būna tik uždarame karste.
Uždaryti karstą rekomenduojama tam, kad mirusysis nebūtų liečiamas. Taip pat negalima atplėšti maišo, kuriame yra kūnas. Atidaryti maišą ir parodyti velionį artimiesiems galima tik ligoninės lavoninėje.
Laidojimo namai sako, kad iki šiol pasitaiko gyventojų, kurie nustemba šarvojimo salėje pamatę uždarytą karstą ir nesuvokia, kodėl mirusysis yra šarvojamas maiše. Tai gyventojams vis dar nėra priimtina, mat paprastai Lietuvoje mirusieji šarvojami atvirame karste.
„Įsivaizduokite, artimas žmogus, negali normaliai pašarvoti. Mes bet kuris reaguotume blogai. Bet ką daryti, situacija tokia“, – tv3.lt sako laidojimo namų „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė.
Moteris sako, kad pasigirsta artimųjų prašymų ne tik atidaryti karstus, bet ir praplėšti maišus, kuriuose būna kūnai.
Laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė Renata Laveckaja sako, kad išgirdę prašymą atidaryti karstą, laidojimo namų darbuotojai parodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodumus, jog to padaryti negalima.
„Žmogui parodai, paaškini, kad, deja, su atidarytu karstu šarvoti negalime. Tada bandome organizuoti, kad žmogus prieš sudedant ir uždarant su kombinezonu ateitų į morgą, iš tolo atidarome – tokiu būdu kai kurie atsisveikina“, – sako R. Laveckaja.
Prašo nuotraukų iš morgo arba laidotuvių vaizdo įrašų
„Amžimybės“ vadovė R. Laveckaja teigia, kad dalis artimųjų su mirusiaisiais ramiai atsisveikina prie uždaryto karsto, tačiau kai kurie turi ypatingą prašymą laidotuvių namams.
Dėl įvairių priežasčių vietoje to, kad į kūną pažiūrėtų ligoninės morge, kai kurie artimieji paprašo laidojimo namų darbuotojų padaryti jiems ypatingą paslaugą.
„Darome nuotraukas ir žmonėms jas atsiunčiame. Kartais prašo filmukų, kad būtų nufilmuota. Per COVID-19 turėjome tokių laidotuvių, kur žmonės negalėjo dalyvauti, visa šeima uždaryta. Žmonės mums išrašo įgaliojimus, laidotuves organizuojame mes patys, viską filmuojame ir persiunčiame žmonėms filmuką. Pandemija viską koreguoja. Žmogus galbūt norėjo kitaip, bet COVID-19 pakoregavo. Jie susitaiko ir priima“, – pasakoja R. Laveckaja.
Pasak laidojimo namų vadovės, buvo atvejis, kai mirė Lietuvoje artimųjų neturintis žmogus. Abu jo tėvai gyvena Rusijoje, atvykti į laidotuves negalėjo. Atsisveikinimas vyko būtent tokia tvarka – laidojimo namai suorganizavo kremaciją ir urną išsiuntė į užsienį.
Laidotuvių vaizdo įrašų dažniau prašo ir tie, kurie dėl įtemptos epidemiologinės situacijos ar dėl baimės užsikrėsti negali dalyvauti laidotuvėse.
Brolis laidojo brolį
Apie atvejus, kai nėra, kam laidoti mirusįjį, pasakoja ir „Grauduvos“ direktorė A. Bertulienė. Ji prisimena, kad pernai po turėto kontakto su užsikrėtusiuoju laidotuvėse negalėjo dalyvauti mirusiojo šeima.
„Artimieji namuose, o prie atsisveikinimo kunigą iškvietė kaimynai“, – prisimena A. Bertulienė.
Būna ir laidotuvių, kai atsisveikinama su skiepų priešininkais.
„Brolis brolį laidojo. Buvo antivakseris, prie ko privedė. Jaunas žmogus. Yra įvairių nuomonių – vieni sako: kaip galėjo nesiskiepyti?
Vėliau brolis rašė straipsnį, kaip pasibaigė priešiškumas skiepams. Tik tiek, kad artimieji nelabai ateina pas mus išsiguosti tokių dalykų. Kiti ir vengia kalbėti apie tokius dalykus, kad nesiskiepijo, jautri tema“, – sako A. Bertulienė.
Laidojimo namai sako, kad pasiimdami kūną šarvojimui jie visad siekia išsiaiškinti, ar žmogus mirė nuo COVID-19, ar dėl kitos priežasties.
„Amžinybės“ direktorė R. Lavekcaja teigia, kad jei mirties priežastis yra COVID-19, laidojimo namų darbuotojai paimti kūno turi atvažiuotui su specialia apranga. Paimant kūną iš gydymo įstaigos morgo, laidojimo namai apie tai būna iš karto informuojami.
„Ruošti kūną pradedame tik tada, kai gauname mirties liudijimą. Jame yra viskas surašyta – ar COVID-19 yra, ar ne“, – teigia R. Laveckaja.
Baimė pamažu dingsta
Nuo COVID-19 mirus žmogui, kaip pastebi „Grauduvos“ direktorė A. Bertulienė, anksčiau artimieji laidotuvėse elgdavosi kitaip. Daugiau saugojosi, jautėsi viruso baimė, be to, galiojo ir apribojimai laidotuvėms – dalyvauti galėjo tik ribotas skaičius žmonių, laidotuvės buvo trumpesnės.
Dabar ribojimai kur kas smulkesni – šarvojimo salėje turi būti dezinfekcinio skysčio, laidotuvių dalyviai turi dėvėti burną ir nosį dengiančias medicinines kaukes, laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo.
„Nepasakyčiau, kad dabar vyksta kas nors kitaip. Renkasi ir kolektyvai, suvažiuoja ir artimieji. Pernai buvo iki 10 žmonių, tai stengdavosi tik patys artimiausi būti. Po vasaros kol kas – laidotuvės visiškai normalios, su daug žmonių, jei giminė plati“, – teiga A. Bertulienė.
„Amžinybės“ direktorė R. Laveckaja sako, kad tik pandemijai prasidėjus laidotuvių metu žmonės elgdavosi atsargiau nei dabar. Pandemijos pradžioje laidotuvėse dalyvavo mažiau žmonių, jie elgdavosi atsargiau.
„Dabar to nebėra. Žmonės nebijo, eina, kartais reikia priminti, kad reikia užsidėti kaukę, nes eidami iš lauko eina tiesiai. Dabar jie drąsesni, žmonės jau susigyveno. Didelė dalis jau yra pasiskiepiję, ateina ir iš karto nori rodyti savo galimybių pasus“, – sako R. Laveckaja.
Daugėja kremacijų: kartais paprašo iškasti jau palaidotą žmogų ir tada kremuoti
„Grauduvos“ direktorė A. Bertulienė pastebi, kad nepriklausomai nuo to, ar žmogus miršta nuo COVID-19, ar ne, gyventojai vis dažniau renkasi kremaciją, o ne laidojimą karste.
„Žmonės labai nebenori naujų sklypų, nebenori kapų priežiūros. Viskas keičiasi, netgi nori iškasti, kremuoti ir į kolumbariumą laidoti – ir tokių atvejų pasitaiko“, – sako A. Bertulienė.
Laidojimo namų direktorė pasakoja, kad tokie atvejai pasitaiko dažniausiai tada, jei užsienyje gyvenantys žmonės po laidotuvių suvokia neturėsiantys galimybės prižiūrėti savo artimųjų kapų.
„Reiškia, kad kuo toliau, tuo daugiau kremacijų, tuo mažiau paprastų laidotuvių“, – teigia A. Bertulienė.
Laidojimo namų „Amžinybė“ direktorė R. Laveckaja skaičiuoja, kad kremacijų skaičius per pandemiją paaugo maždaug penkiais proc.
„Vidutiniškai 15 proc. o dabar kremacijos sudaro 20 proc. Manau, kad viskas yra surišta. Jeigu padidėja COVID-19 pacientų, kiti pacientai, kurie turi kažkokių ligų, nepakliūna pas gydytojus. Automatiškai, žmogus miršta.
Gali sakyti, kad jis mirė nuo kitos ligos, bet jis nepakliuvo pas gydytojus dėl COVID-19 pacientų“, – pasakoja R. Laveckaja.Tačiau laidojimo namams tai ne į naudą. Verslininkai pripažįsta, kad tradicinės laidotuvės jiems atneša didesnį pelną.
„Kremacijoje gali ir savais rūbais, ir karstas pats pigiausias, duobės kasimas nebereikalingas, kadangi duobė vaikiška ir tik vienas duobkasys gauna darbą.
Plius, tradiciniu būdu, gulėdavo po dvi paras, o dabar dvi paros jau retai. Kada yra urna, šarvoja tik po kelias valandas“, – dalijasi A. Bertulienė.
Krematoriumo laukti reikia tris–keturias dienas
Mirčių perviršis jaučiamas Lietuvos krematoriume. Čia, pasak direktoriaus Bernardo Vilkelio, šiemet yra fiksuojamos didesnės eilės nei pernai. Ypatingas šuolis buvo pastebėtas šiemet metų pradžioje, kai buvo fiksuotas mirčių nuo COVID-19 šuolis. Augantį mirtingumą krematoriumas pastebi ir šių metų rudenį – mirčių nuo COVID-19 skaičiams augant.
„Žmones aptarnauti tikrai spėjame ir visiems besikreipiantiems šią paslaugą suteikiame. Kalbant apie paslaugos atlikimo laiką – taip, anksčiau tikriausiai turėjome didesnę prabangą rinktis kitą dieną kremacijai, dabar laikas diktuojamas labiau iš mūsų pusės. Laukimo laikas yra apie trys–keturios paros“, – tv3.lt sako B. Vilkelis.
Tiesa, tiesioginių sąsajų su COVID-19 mirtingumu ir padidėjusiomis eilėmis krematoriume, B. Vilkelis neįžvelgia.
„Ankstesnius karantinus stebėdavome dėl to, kad pačios laidotuvės buvo apribotos. Tokiu atveju ir atsisveikinimai su kovidiniais buvo ribojami. Žmonės, norėdami kažkada vėliau suorganizuoti normalias laidotuves dažniau rinkdavosi kremaciją. Dabar, ar žmogus miręs nuo COVID-19 ar kitų priežasčių, kremacijų procentas panašus“, – aiškina B. Vilkelis.
Anksčiau dalis žmonių atsisveikinti su mirusiuoju atvykdavo prieš kremacijai prasidedant. B. Vilkelis skaičiuoja, kad maždaug kas dešimtoje kremacijoje norėdavo dalyvauti ir artimieji.
Tačiau dabar tendencija pasikeitė ir į kremacijas atvyksta vis mažiau artimųjų.
Detalesnes rekomendacija laidotuvėms galite rasti čia.
