Advokatas Rimas Kalkys dienraščiui sakė, kad neveiksnumo taikymas plinta kaip epidemija.
„Pažiūrėkite, kiek lietuvių emigravo. Jie žadėjo remti tėvus, bet pagyvenę svetur ne vienas pamiršo savo pažadus. Tolesnis žingsnis – pripažinti senukus neveiksniais. Tokių bylų teismuose jau dabar yra daug, bet jų dar daugės“, - įsitikinęs advokatas.
67 metų vilnietį Algį Antaną Blažaitį irgi ištiko toks likimas. Italijoje gyvenanti dukra kreipėsi į teismą su prašymu, kad tėvas būtų pripažintas neveiksniu.
„Aš tikrai galiu pasirūpinti savimi. Netgi dirbti galėčiau“, - sakė Blažaitis, pasiryžęs tuo įtikinti ir ekspertus.
Monika Blažaitytė teismui pateiktame prašyme rašė, kad „tėvas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti“, o motina juo negali pasirūpinti, nes taip pat serga. Duktė aiškino, kad Italijoje augina mažametį sūnų ir negali globoti tėvo. Teismo ji paprašė nustatyti tėvui neveiksnumą ir paskirti jam globą.
Kiek anksčiau ji kreipėsi į teismą, kad neveiksnumas būtų pripažintas ir jos mamai, prieš dešimtį metų susirgusiai klastinga liga. Teismas moterį pripažino neveiksnia, jai atsirado vietos pensione. Vyras daugiau nei metus jame lanko žmoną. Dukra iš Italijos į Lietuvą neatvažiuoja.
Pasirūpinusi motinos likimu, duktė nusprendė išspręsti ir tėvo likimą, rašo „Lietuvos žinios“. Jei būtų pripažintas neveiksniu, Blažaitis būtų nukreiptas į vieną iš trijų psichoneurologijos pensionatų. Mat jis nebeturi savo namų – prarado bankui užstatytą savo butą ir gyvena nuomojamame.
Kai pablogėjus sveikatai žmona atsidūrė pensione, Blažaitis nuomojamame bute liko vienas. Dukra perspėjo, kad daugiau savininkui nebesiųs pinigų, ir pradėjo bylą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkė teismas patenkino Monikos Blažaitytės prašymą ir pripažino jos tėvą neveiksniu dėl lėtinio psichikos sutrikimo, bet Blažaitis pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atnaujinti civilinę bylą ir paskirti stacionarią tesimo ekspertizę. Tad kol kas byla sustabdyta.
Teismo posėdžiai, kova dėl savo teisių iš senyvo žmogaus atėmė daug jėgų, jam sušlubavo širdis. Blažaitis įsitikinęs, kad dukra nori jį pripažinti neveiksniu dėl to, kad nereikėtų teikti materialinės pagalbos. Pernai jis kreipėsi į teismą prašydamas, kad jam būtų priteistas išlaikymas. Tarp dukters ir tėvo susiklostė įtempti santykiai. Blažaitis teisme sutiko, kad jam būtų paskirta stacionarinė ekspertizė.
„Aš tikrai galiu pasirūpinti savimi. Netgi dirbti galėčiau. Pripažinimas manęs neveiksniu apribotų visas mano galimybes. Net negalėčiau laisvai lankyti žmonos. Manau, kad ir man, ir jai tai būtų didelė trauma“, - tikino Blažaitis.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas pabrėžė, kad neveiksnumo pripažinimas turėtų būti ypatingas atvejis.
„Kai žmogus tampa itin pavojingas kitiems ir sau, tada galima kalbėti apie jo neveiksnumą. Pas mus ši procedūra labai palanki tiems, kurie nori užvaldyti kito asmens turtą ar atsikratyti nepageidaujamo žmogaus. Pirmiausia reikėtų pakeisti Civilinio kodekso straipsnį, kuriame parašyta, kad neveiksnumui nustatyti pakanka eksperto išvados. Teisme toks pilietis gali ir nedalyvauti. Vadinasi, iš jo atimta gynybos teisė. O teismai remiasi tik ekspertais. Tačiau turėtų ir teismas daryti išvadą, ar tas žmogus supranta savo veiksmų reikšmę, ar sugeba juos valdyti“, - sakė teisininkas.
Pasak jo, Lietuvoje nėra ir globėjų kontrolės. Teismai paprastai globėjais paskiria priešiškai nusiteikusius vaikus, kai šie prašo pripažinti neveiksniais savo tėvus ar artimuosius. Toks žmogus vėl tampa beteisiu įkaitu, rašo „Lietuvos žinios“.
