Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje prie Molėtų tokių iš kosmoso atklydusių svečių galima rasti labai daug, mat čia šią savaitę lankytojų jau pradėjo laukti viena didžiausių meteoritų kolekcijų Europoje.
Čia yra ir gabalėlis Marso, ir gabalėlis Mėnulio, ir kitų įspūdingai atrodančių uolienų iš visatos. Muziejaus darbuotojai tikina – prisilietimas prie to, kas į mūsų Žemę atklydo iš svetur ir yra protu nesuvokiamo amžiaus ne vieną atvykusį palieka stipriai sujaudintą. Mat į šias uolienas pažvelgus įdėmiau, ten galima tikėtis rasti atsakymus net į amžinuosius klausimus.
„Meteoritai gali padėti mums atsakyti į klausimus apie mūsų pasaulio kilmę, galbūt net apie žmogaus kilmę, apie gyvybę, apie sąmonę, apie protą, čia atrodytų, kad dalykai yra nesusiję, viskas yra sudaryta iš tam tikrų dalelyčių, tam tikros medžiagos, joje yra tam tikrų užuominų. Mūsų vaizdas apie visatą pilnėja“, – teigė Molėtų muziejaus atstovas Martynas Juocevičius.
Meteoritų kolekcija su muziejumi sutiko pasidalyti meteoritų medžiotojai, paskyrę savo gyvenimą tam, kad iš įvairiausių pasaulio vietų surinktų iš kosmoso milžinišku greičiu į žemę įskriejančius atklydėlius. Pasak jų – tai daugiau nei darbas, tai – gyvenimo būdas, kurio didžiausias prizas – atrastas gabalėlis uolienos.
„Čia kelionės, pastovios kelionės, nepaprastas darbas. Per dieną reikia prasivaikščioti su metalo detektoriumi iki 12-15 kilometrų ir pastoviai dirbti, ir kasti", – tikino meteoritų medžiotojas Andrejus Jerochovas.
Etnokosmologijos muziejuje yra ir gabalėlių iš Rusijoje prieš keletą metų – 2013-aisiais – nukritusio meteorito, kurio netikėtą pasirodymą žemėje filmuodami telefonais užfiksavo daugelis nustebusių vietos gyventojų. Vaizdas – lyg iš giedro dangaus krintanti žvaigždė – iš tiesų įspūdingas.
Neseniai tarptautinė meteoritų medžiotojų grupė vykdė ekspediciją Lietuvoje, Žemaitkiemyje, kur 1933 metais buvo rasta 46 kilogramai meteorinės medžiagos. Tikimasi, kad ten vis dar yra neatrastų kosminės medžiagos liekanų. Deja, bent jau šios ekspedicijos metu meteoritų rasti nepavyko. Pasak etnokosmologijos muziejaus įkurėjo Gunaro Kakaro, domėjimasis kosmosu – svarbus kiekvienam iš mūsų.
„Kiekvienas žmogus pakelia akis į dangų, ir jį pasitinka tas beribis, tas gilus, beprotiškai toli nutįsęs pasaulis, ir jis neišvengiamai turi gimdyti klausimus.“
Ir tuoj pat paaiškina, kodėl svarstymai, ar nežemiškos kilmės būtybės egzistuoja, yra beprasmiai:
„Mūsų egzistavimas yra 100 procentinis įrodymas, kad gyvybė ir protas visatoj egzistuoja, tik klausimas, kada mes su juo susitiksim, susiliesim, išgirsim. Ir šitas klausimas mus veda link amžino ieškojimo.“
Ateivių egzistavimu neabejoja ir etnologas Libertas Klimka. Tačiau, pasak jo, kol kas mes su jais susidurti esame nepasirengę:
„Mes kariaujam tarpusavyje. Tai yra siaubas. Ir mes tokių paprastų problemų nesugebam išspręsti. Ekologija, tarpusavio santykiai, religijų priešprieša. Tai kas su mumis gali kosmoso broliai kalbėt. Taip, dar per anksti mums galvot apie kosminių civilizacijų dialogą.“
Molėtuose įsikūręs etnokosmologijos muziejus įkurtas prieš 50 metų. Ateinančiais metais muziejus bus smarkiai išplėstas – ruošiamasi atidaryti dar porą ekspozicijos kosmoso tematika aukštų.
